D. Trumpo pasisakymai didina įtampą tarp JAV ir Irano
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė tarptautinį sąmyšį, kai, paklaustas apie galimą Amerikos dalyvavimą Izraelio smūgiuose prieš Iraną, atsakė: „Galbūt tai padarysiu, galbūt ne“. Tuo tarpu Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu padėkojo Jungtinėms Valstijoms ir prezidentui D. Trumpui „už paramą ginant Izraelio dangų“.
Iranas sureagavo griežtai: šios šalies misija prie Jungtinių Tautų pareiškė, kad „nė vienas Irano pareigūnas niekada nesiruošė šliaužioti prie Baltųjų rūmų vartų“, bandydamas pasiekti branduolinį susitarimą. Be to, Teheranas iškvietė Šveicarijos ambasadorę Nadine Olivieri Lozano pareikšti protestą dėl D. Trumpo „provokuojančių pareiškimų“.
Tuo pat metu JAV gynybos sekretorius Pete Hegseth patvirtino, kad Amerikos kariuomenė yra pasirengusi įvykdyti bet kokį prezidento sprendimą dėl Irano. Izraelio gynybos ministras Israel Katz paskelbė, kad jų oro pajėgos sunaikino „Irano režimo vidaus saugumo būstinę, pagrindinį diktatoriaus priespaudos įrankį“.
Tuo metu JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas perspėjo dėl „bet kokio tolesnio šio konflikto internacionalizavimo“ ir paragino valstybes laikytis JT chartijos. Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva teigė, kad Iraną ir Izraelį apimantis konfliktas gali turėti „reikšmingų neigiamų pasekmių, ypač jei bus paveikti energijos tiekimo maršrutai“.
„America First“ stovykloje skilimas dėl karo grėsmės
D. Trumpo abejonės dėl JAV įsitraukimo į Izraelio karą su Iranu sukėlė rimtą ideologinį susipriešinimą tarp jo šalininkų. „Make America Great Again“ (MAGA) judėjimo veikėjai, nuo Tuckerio Carlsono iki Steve’o Bannono, perspėja, kad įsikišimas reikštų D. Trumpo pažadų išdavystę ir galimai net prezidentystės žlugimą.
„Tai būtų Amerikos imperijos pabaiga“, sakė T. Carlsonas, dalyvaudamas S. Bannono „War Room“ tinklalaidėje. „Tai taip pat, mano manymu, pabaigtų D. Trumpo prezidentavimą. Jūs manęs neįtikinsite, kad Irano tauta yra mano priešas.“
S. Bannonas įspėjo, kad karas „sunaikins svarbiausią dalyką: nelegalių imigrantų deportavimo planą“. Net ištikimas D. Trumpo rėmėjas Charlie Kirk rašė: „Paskutinis dalykas, ko reikia Amerikai dabar, tai naujas karas. Mūsų svarbiausias troškimas turi būti taika ir kuo greičiau.“
Atstovė Marjorie Taylor Greene apgynė Carlsoną: „Užsienio karai ir režimų keitimai žudo nekaltus žmones, naikina Amerikos ekonomiką ir sugriaus mus pačius. Tai nėra kvaila, tai tai, ką milijonai amerikiečių pasirinko balsuodami.“
Kitoje barikadų pusėje atsiduria tradiciniai Respublikonų partijos atstovai. Mitchas McConnellas teigė CNN, kad „izoliacionistų stovykla“ yra sunerimusi, nes JAV gali padėti Izraeliui įveikti Iraną. Senatorius Lindsey Grahamas paragino: „Jei tai reiškia padėti bombomis, padėkime. Jei tai reiškia skristi kartu su Izraeliu, skriskime.“
Anoniminis buvęs Pentagono pareigūnas „The Washington Post“ sakė, kad Iranas tapo „lemiamu klausimu dešiniajame sparne“. Net senatorius Randas Paulas pridūrė: „Diplomatija atsiranda iš susilaikymo. Viliuosi, prezidentas susilaikys nuo įsitraukimo.“
Karinis pasirengimas didinamas, net ir diplomatiškai bandant išvengti katastrofos
Kol Vašingtonas svarsto sprendimą, JAV kariniai pajėgumai regione aktyviai stiprinami. Į Artimuosius Rytus siunčiamas lėktuvnešis „USS Nimitz“, o „USS Carl Vinson“ jau yra Arabų jūroje. Tankavimo lėktuvai perkelti į Ispaniją ir Graikiją, pasirengę B-2 bombonešių operacijoms.
Tuo pat metu žvalgyba praneša, kad Iranas ruošiasi smūgiams JAV bazėms, jei Vašingtonas įsitrauks. Dvasinis lyderis Ali Khamenei pareiškė: „Bet koks JAV karinis įsikišimas neabejotinai sukels neatitaisomą žalą.“
JAV pareigūnai tvirtina, kad Iranas kreipėsi dėl derybų, tačiau Irano misija prie JT tą kategoriškai neigė: „Nė vienas pareigūnas neprašė patekti į Baltuosius rūmus.“ Visgi diplomatinis judesys vyksta: numatytas penktadienio susitikimas Ženevoje tarp Irano užsienio reikalų viceministro Abbass Araghchi ir ES, JK, Prancūzijos bei Vokietijos diplomatų. Araghchi patvirtino, kad Iranas „rimtai žiūri į diplomatinį kelią“, tačiau atsisako susitikti su D. Trumpo atstovu Steve’u Witkoffu.
Izraelis, tuo metu, toliau bombarduoja. Tikslai: centrifugių gamyklos, raketų komponentų fabrikai, sraigtasparniai. Iranas paleido 15 raketų į Izraelį. IAEA patvirtino smūgius dviem branduolinių centrifugų vietoms. Izraelio pareigūnai teigia, kad Fordow kompleksas prie Kumo yra pagrindinis tikslas. Jis įrengtas po kalnu, todėl jam sunaikinti reikalingi tik galingiausi JAV bombonešiai su bunker-buster bombomis.
Tuo tarpu žuvusių skaičius auga. Iranas patvirtino mažiausiai 224 žuvusius, daugiausia civilius. JAV stebėtojai kalba apie daugiau nei 580 aukų. Izraelyje žuvo 24 civiliai, tačiau dauguma iš 400 paleistų Irano raketų buvo numuštos. Vis dėlto Izraelio priešraketinės gynybos sistemos atsargos senka, o brangūs „Arrow“ perėmėjai sunkiai papildomi.
Kaip rašė Izraelio saugumo patarėjas Tzachi Hanegbi: „Karas buvo grynai Izraelio, bet be Fordow sunaikinimo jis nesibaigs.“ Gynybos ministras Katz pranešė: „Simboliai griūva, diktatūra dreba. Tornadas siaučia Teherane.“
