Izraelis pradeda didžiausią piliečių grąžinimo operaciją nuo pandemijos laikų
Po netikėto Izraelio karinį smūgio prieš Iraną ir vėlesnių Teherano atsakomųjų raketų bei dronų atakų, Izraelio vyriausybė pradėjo masinę operaciją, siekdama pargabenti tūkstančius užsienyje įstrigusių šalies piliečių. Nacionalinė oro bendrovė „El Al“ trečiadienį parskraidino pirmuosius keleivius iš Larnakos, Kipro.
Tai — simbolinis operacijos „Saugus grįžimas“ startas, kuria siekiama sugrąžinti daugiau nei 50 000 užsienyje esančių izraeliečių, įskaitant studentus, turistus ir verslo keliautojus. Repatriacijos operacija organizuojama etapais, remiantis rizikos vertinimais ir saugumo situacija kiekvienoje šalyje[1].
Šiuo metu skrydžiai jau suplanuoti iš Atėnų, Romos, Milano, Paryžiaus ir kitų miestų, kuriuose telkiasi daugiausiai įstrigusių izraeliečių. Be „El Al“, prie skrydžių jungiasi ir mažesnės bendrovės „Arkia“ bei „Israir“, kurios vykdo reisus iš Kipro, Graikijos, Bulgarijos ir Juodkalnijos.
Tel Avivo Ben Guriono oro uostas išlieka uždarytas reguliariam keleiviniam eismui — keleiviai priimami tik specialiai repatriacijos programai skirtuose reisuose. Šie keleiviai greitai išvedami iš oro uosto, juos pasitinka autobusai ir traukiniai, kurie veža juos į skirtingus šalies miestus. Valdžia ragina šeimos narius nesibūriuoti oro uoste dėl galimų saugumo grėsmių.
Kipras tampa pagrindiniu Izraelio „tiltu“ Europoje
Dėl geografinio artumo ir tiesioginių ryšių, Kipras tapo svarbiausiu logistikos centru Izraelio piliečių grąžinimui. Vien trečiadienį iš Larnakos oro uosto į Izraelį suplanuoti 13 skrydžių — devyni į Haifą, keturi į Tel Avivą. Taip pat į pagalbą pasitelktas kruizinis laivas „Crown Iris“, galintis per vieną kartą perplukdyti iki 2 000 keleivių. Jis jau pradėjo du reisus iš Kipro į Haifą.
Didžioji dalis išvykstančių — civiliai, tarp jų daug šeimų su vaikais. Kai kurie grįžta iš poilsinių kelionių, kiti — iš verslo ar švietimo mainų. Taip pat fiksuojama tūkstančiai turistų, kurie iš likusio pasaulio stengiasi pasiekti Kiprą, kad iš ten galėtų grįžti į Izraelį.
Keliasdešimt tūkstančių turistų vis dar įstrigę pačiame Izraelyje, nes tarptautiniai skrydžiai iš šalies tebėra atšaukti bent iki birželio 23 dienos. Vien Kipre įstrigo tūkstančiai — o dar 400 izraeliečių, kaip pranešama, šiuo metu yra Bulgarijos Juodosios jūros pakrantėje[2].
Kai kurie jų, kaip pasakojo turistė Galid, su vaikais laukia informacijos apie evakuaciją ir nesiryžta grįžti per kaimynines šalis sausuma. Kai kurios jų šeimos atmetė galimybę skristi į Jordaniją ar Egiptą dėl mažamečių vaikų saugumo.
Per pastarąsias dienas įtampa tarp Izraelio ir Irano pasiekė naujas aukštumas
Iranas, atsakydamas į Izraelio smūgį, paleido daugiau nei 400 balistinių raketų ir šimtus bepiločių orlaivių, nukreiptų į Tel Avivą ir kitus centrinius Izraelio miestus. Iki šiol patvirtintos 24 žuvusiųjų aukos, visi jie — civiliai, o šimtai sužeisti.
Izraelio smūgiai, kaip pranešama, pasiekė pačią Teherano širdį. Naktį iš antradienio į trečiadienį sostinėje aidėjo sprogimai, o Izraelio gynybos ministerija pranešė smogusi net 40 taikinių, įskaitant urano sodrinimo įrenginius ir ginklų gamybos objektus.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Activists“, įsikūrusi Vašingtone, skelbia, kad Izraelio atakos Irane jau nusinešė 585 gyvybes, iš jų 239 — civilių. Tarptautinė bendruomenė stebi konfliktą su augančiu nerimu.
Europos Sąjungos valstybės perspėja dėl karo išplitimo visame regione, o Iranas žada „rimtas pasekmes“, jei JAV prisijungs prie Izraelio karinių veiksmų. Ši eskalacija, pasak stebėtojų, gali peraugti į pavojingiausią karinį konfliktą regione nuo 2006 metų.
