Tragiškas „Air India“ lėktuvo sudužimas Ahmedabade: vienas išgyvenęs, šimtai žuvusiųjų
Ketvirtadienį, 2025 m. birželio 12 d., Ahmedabade, Indijoje, sudužo „Air India“ skrydžio AI171, vykusio į Londoną, lėktuvas „Boeing 787“. Lėktuvas, kuriame buvo 242 keleiviai ir įgulos nariai, netrukus po pakilimo 13:38 val. vietos laiku rėžėsi į tankiai apgyvendintą Meghani Nagar rajoną, pataikydamas į B.J. medicinos koledžo bendrabutį[1].
Žuvo mažiausiai 269 žmonės, įskaitant 241 lėktuvo keleivį ir mažiausiai 28 žmones ant žemės, pranešė policijos pareigūnė Vishaka Dabral. Vienintelis išgyvenęs keleivis, britas Vishwashkumar Ramesh, sėdėjęs 11A vietoje.
Stebuklingas išgyvenimas Ahmedabado lėktuvo katastrofoje sukrėtė pasaulį, kai socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašas, kuriame kraujuotais marškinėliais vilkintis vyras vaikšto tarp „Air India“ skrydžio AI171 nuolaužų
„Po 30 sekundžių nuo pakilimo pasigirdo garsus triukšmas, ir lėktuvas sudužo“, „Hindustan Times“ sakė jis, aprašydamas, kaip matė kūnus ir lėktuvo nuolaužas aplink save.
Siaubinga nelaimė sukrėtė pasaulį
Nelaimės priežastis kol kas neaiški, tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į galimus pilotų klaidos ar techninius gedimus. Tragedija palietė įvairių tautybių žmones, lėktuve buvo 169 indai, 53 britai, 7 portugalai ir 1 kanadietis. Tarp žuvusiųjų ir buvęs Gudžarato valstijos ministras Vijay Rupani, taip pat keletas medicinos studentų.
Vietos gyventojai ir liudininkai, tokie kaip Neeta Parikh, ieškojo dingusių artimųjų tarp nuolaužų. „Niekada nemačiau tiek daug kūnų“, sakė ji. Gelbėjimo operacija vyko intensyviai, ugniagesiai ir savanoriai dirbo tarp degančių griuvėsių.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi pavadino įvykį „širdį veriančia tragedija“, o JK premjeras Keir Starmer išreiškė užuojautą aukų šeimoms. „Air India“ savininkas „Tata Group“ paskelbė apie 116 770 USD kompensaciją aukų artimiesiems.
Tai buvo pirmasis mirtinas „Boeing 787 Dreamliner“ sudužimas nuo jo komercinio debiuto 2011 m. ir didžiausia aviacijos katastrofa Indijoje per beveik tris dešimtmečius. Indijos aviacijos tarnybos, kartu su JAV Nacionaline transporto saugos taryba, pradėjo tyrimą, kuris turėtų nustatyti nelaimės priežastis, įskaitant galimus techninius gedimus ar netinkamą lėktuvo konfigūraciją po pakilimo[2].
Stebuklingi išgyvenimai po transporto katastrofų: vienetai prieš likimą
Transporto katastrofos dažnai palieka tik griuvėsius ir netektis, tačiau istorijoje yra atvejų, kai vienas ar keli žmonės neįtikėtinai išgyvena, tarsi iššūkis pačiam likimui. Lėktuvų, traukinių ar kitų transporto priemonių avarijos, kuriose išgyvena vos keletas, stebina ir kelia klausimų: kaip tai įmanoma?
Vienas žymiausių atvejų 1971 m. LANSA skrydis 508 Peru, kai lėktuvas sudužo Amazonės džiunglėse po žaibo smūgio. Vienintelė išgyvenusi buvo 17-metė Juliane Koepcke, kuri, prisisegusi saugos diržu, nukrito 3 km ir 11 dienų keliavo per džiungles, kol rado pagalbą.
Žuvo 91 žmogus. 1987 m. Northwest Airlines skrydis 255 Detroite paliko vienintelę išgyvenusią ,4-metę Cecelia Cichan, apsaugotą motinos kūno tarp nuolaužų. Žuvo 156 žmonės. Panašiai 2010 m. Afriqiyah Airways skrydis 771 Tripolyje paliko vienintelį išgyvenusį, 9-metį Rubeną van Assouw, rastą prisisegusį prie sėdynės. Žuvo 103 keleiviai.
1972 m. Andų skrydis 571 sudužo kalnuose, o 16 iš 45 keleivių išgyveno 72 dienas, kovodami su badu ir šalčiu. 1987 m. keltas „Herald of Free Enterprise“ apvirto Belgijoje, tačiau kūdikis, rastas plūduriuojantis vandenyje, buvo išgelbėtas. 2005 m. Australijoje autobusų avarijoje iš 21 keleivio išgyveno tik 22-metė Keiko Takahashi.
Sėdėjimo vieta dažnai lemia skirtumą, nes lėktuvo uodega ar tam tikros zonos gali būti saugesnės smūgio metu. Fizinis barjeras, pavyzdžiui, kitas kūnas ar nuolaužos, kartais apsaugo nuo mirtino smūgio. Atsitiktinumas taip pat vaidina vaidmenį, nes išmetimas iš transporto priemonės ar netikėtas kritimo kampas gali sumažinti sužalojimus. Be to, greita reakcija, kaip neseniai Vishwash Kumar Ramesh 2025 m. „Air India“ katastrofoje Ahmedabade, padeda ištrūkti iš pavojingos zonos.
