Izraelis smogė Irano branduoliniams ir kariniams objektams
Izraelis pradėjo precedento neturinčią karinę operaciją prieš Iraną, nukreiptą į branduolinius objektus ir aukšto rango karinius lyderius. Pasak Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, smūgiai, pavadinti operacija „Kylantis liūtas“, buvo neva būtini siekiant pašalinti „egzistencinę grėsmę“ Izraelio saugumui.
„Tai akivaizdi ir reali grėsmė Izraelio išlikimui“, pareiškė B. Netanyahu, pabrėždamas, kad atakos buvo nukreiptos į Irano urano sodrinimo centrą Natanze, taip pat į balistinių raketų programos objektus.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) patvirtino, kad smūgis palietė Natanzo įrenginį, o agentūros vadovas Rafaelis Mariano Grossi pabrėžė, kad situacija Irane yra „labai nerimą kelianti“. TATENA stebi radiacijos lygį ir bendradarbiauja su Irano valdžios institucijomis, siekdama užtikrinti inspektorių saugumą.
Izraelio pareigūnai teigia, kad operacija gali trukti kelias dienas, tačiau neaišku, ar Irano branduolinė programa buvo reikšmingai paveikta.
Irano atsakas: žuvę aukšti pareigūnai ir pažadas griežtai reaguoti
Irano atsakas į Izraelio smūgius buvo greitas ir ryžtingas. Po penktadienio rytą Teherane įvykdytų Izraelio atakų, per kurias žuvo trys aukščiausi Irano generolai – ginkluotųjų pajėgų štabo vadas Mohammadas Bagheri, Revoliucinės gvardijos vadas Hosseinas Salami ir jo pavaduotojas Gholamali Rashidas – bei du branduoliniai mokslininkai Fereydounas Abbasi ir Mohammadas Mehdi Tehranchi.
Iranas, reaguodamas į Izraelio smūgius Teherane, per kuriuos žuvo aukšti kariniai vadovai ir mokslininkai, paleido daugiau nei 100 bepiločių orlaivių Izraelio link. Izraelio kariuomenės atstovas Effie Defrin patvirtino, kad šalis aktyviai naikina dronus, o Jeruzalėje jaučiama įtampa, gatvės ištuštėjo.
Irano aukščiausiasis lyderis įspėjo, kad Izraelis susidurs su „griežta bausme“ už šį „rimtą eskalavimą“. Iranas sustabdė skrydžius pagrindiniame Imamo Khomeinio tarptautiniame oro uoste ir uždarė savo oro erdvę, reaguodamas į ataką.
Tuo metu Tarptautinės atominės energijos agentūros valdytojų taryba pirmą kartą per 20 metų pasmerkė Iraną už bendradarbiavimo su inspektoriais trūkumus, o Iranas atsakė paskelbdamas apie trečiosios urano sodrinimo vietos steigimą ir modernesnių centrifugų diegimą. Irano pareigūnai ne kartą tvirtino, kad šalis nesiekia branduolinio ginklo, tačiau Izraelis tokius pareiškimus vertina skeptiškai.
Tarptautinė reakcija: raginimai deeskaluoti ir JAV neįsitraukimas
Jungtinės Valstijos pabrėžė, kad nedalyvavo Izraelio atakoje prieš Iraną. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė: „Mūsų pagrindinis prioritetas yra apsaugoti amerikiečių pajėgas regione.“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot šaltinių, sušaukė skubų kabineto posėdį, reaguodamas į situaciją.
D. Trumpas anksčiau ragino Izraelį susilaikyti nuo smūgių ir siekti diplomatinių sprendimų, teigdamas, kad kariniai veiksmai gali sužlugdyti derybas su Iranu. Tuo metu kitos šalys taip pat reagavo į eskalaciją: Saudo Arabija griežtai pasmerkė Izraelio veiksmus, pavadindama juos „akivaizdžia agresija“, pažeidžiančia tarptautinę teisę, o Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterres paragino abi puses elgtis santūriai.
Jordanija, reaguodama į įtampą, laikinai uždarė savo oro erdvę, o Australija ir Naujoji Zelandija išreiškė susirūpinimą dėl galimos destabilizacijos regione. Kinija paragino savo piliečius Irane imtis papildomų saugumo priemonių, pabrėždama situacijos sudėtingumą.
