Balsavimas dėl parlamento paleidimo neįvyko, bet atskleidė skilimus valdančiojoje koalicijoje
Ketvirtadienio paryčiais Izraelio parlamentas atmetė opozicijos siūlymą paleisti Knesetą. Už balsavo 53 parlamentarai, prieš 61. Šis preliminarus balsavimas, galėjęs tapti pirmuoju žingsniu į pirmalaikius rinkimus, buvo rimčiausias iššūkis Benjaminui Netanyahu per dabartinę jo kadenciją ir išryškino vidinius nesutarimus dešiniųjų vyriausybėje[1].
Du valdančiosios koalicijos nariai balsavo už parlamento paleidimą, o tai, pasak opozicijos, rodo prasidėjusius skilimus. Opozicijos frakcijos siekė išnaudoti įtampą dėl karinės prievolės įstatymo – daug metų galiojusios tvarkos, pagal kurią ultraortodoksai, besimokantys religinėse seminarijose, buvo atleisti nuo tarnybos kariuomenėje.
Itin jautrus klausimas dar labiau paaštrėjo po 2023 m. spalio 7 d. įvykdyto „Hamas“ išpuolio, kuris įžiebė karą Gazos Ruože. Ultraortodoksų partijos, „Shas“ ir „United Torah Judaism“, grasino balsuoti su opozicija, jei bus įgyvendinti šauktinių įstatymo pakeitimai, verčiantys jų narius stoti į kariuomenę. Vis dėlto tik du šių partijų parlamentarai balsavo už parlamento paleidimą.
Trumpai prieš balsavimą B. Netanyahu pasiekė kompromisą su religinėmis partijomis dėl galimų šauktinių įstatymo pakeitimų. Tai leido išvengti gilios politinės krizės. Na bent jau laikinai. Nors balsavimas ir būtų pavykęs, jis nebūtų reiškęs iškart žlugusios vyriausybės. Tai būtų tik pradinis etapas ilgame procese, kuris truktų mėnesius, suteikdamas B. Netanyahu laiko sutvirtinti koaliciją ar pasiruošti rinkimams palankesnėmis sąlygomis.
Ultraortodoksų šauktinių klausimas lieka neišspręstas, bet B. Netanyahu laimi laiko
Greitas susitarimas dėl šauktinių įstatymo mažai ką išsprendžia, bet suteikia B. Netanyahu galimybę atitolinti krizę. Politikos analitikas ir buvęs premjero patarėjas spaudai Aviv Bushinsky teigė: „Netanyahu – vilkinimo meistras.“ Anot jo, jokia vyriausybė artimiausiu metu nepateiks sprendimo, tenkinančio ultraortodoksus, visuomenę ir kariuomenę, tad vienintelė strategija yra „vilkinti“.
Ultraortodoksai buvo atleisti nuo tarnybos nuo pat 1948 m., kai buvo įkurta Izraelio valstybė. Tuo metu tokių studentų buvo šimtai, šiandien tokių jau dešimtys tūkstančių. Dauguma žydų jaunuolių, tiek vyrų, tiek moterų, Izraelyje turi atlikti privalomą karinę tarnybą, tad ši nelygybė jau seniai kelia pasipiktinimą[2].
2023 m. Izraelio Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad plataus masto atleidimas nuo šaukimo turi būti nutrauktas. B. Netanyahu koalicija, sudaryta 2022 m., turi 68 iš 120 vietų. Partijos „Shas“ ir „United Torah Judaism“ kartu turi 18 mandatų ir dėl to įgyja nemažą įtaką. Artimiausi rinkimai turėtų vykti tik 2026 m. spalį, jei parlamentas išsilaikys iki kadencijos pabaigos.
Ultraortodoksų partijos nenoriai keltų vyriausybės krizę. Dabartinė koalicija išlieka religingai konservatyviausia Izraelio istorijoje. Religinės frakcijos gavo didelį finansinį palaikymą ir kitas privilegijas, todėl neturi akivaizdžios naudos iš pirmalaikių rinkimų.
Visuomenės nepasitenkinimas auga, opozicija siekia proveržio
B. Netanyahu populiarumas smuko po „Hamas“ išpuolio. Per jį žuvo 1200 žmonių, 251 asmuo buvo paimtas įkaitais. Vyriausybė kritikuojama už žvalgybos ir saugumo klaidas bei už tai, kad nepavyksta susigrąžinti įkaitų. Nuo to laiko Gazos karas pareikalavo apie 55 000 palestiniečių gyvybių, dauguma teritorijos sulyginta su žeme, o humanitarinė krizė dar labiau didėja.
Per 20 karo mėnesių žuvo daugiau nei 400 Izraelio karių. Toks fonas sustiprina visuomenės pyktį dėl religinės bendruomenės reikalaujamų išimčių. „Reikia kuo skubiau pakeisti šią toksišką ir žalingą vyriausybę,“ sakė opozicijos parlamentarė Merav Michaeli. „Reikia baigti karą Gazoje ir grąžinti visus įkaitus. Reikia pradėti atstatyti Izraelio valstybę.“
Opozicija, susidedanti iš kairiųjų, centristų, dešiniųjų ir arabų frakcijų, iki šiol sunkiai rado bendrą darbotvarkę. Dabar jų tikslas yra ne tik spręsti šauktinių klausimą, bet ir nuversti B. Netanyahu bei sušaukti naujus rinkimus.
Nors mėginimas paleisti parlamentą ir nepavyko, analitikai sutaria, kad tai buvo aiškus ženklas: B. Netanyahu praranda kontrolę savo koalicijoje.
