Civilinio kodekso nuostata apie vyro ir moters sąjungą diskriminuoja vienalytes poras
Po ilgamečių politinių ginčų ir ne vieno nesėkmingo bandymo įteisinti partnerystę, šiemet sprendimas gali būti priimtas. Pirmasis Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad parlamentas turėtų išspręsti šį klausimą dar iki metų pabaigos – galbūt net pavasario sesijoje. Spaudimą didina balandį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kuriame aiškiai konstatuojama, kad dabartinis teisinis reguliavimas pažeidžia Konstituciją.
KT teigimu, Civiliniame kodekse įrašytas partnerystės institutas, kuris apibrėžia ją tik kaip vyro ir moters sąjungą, diskriminuoja tos pačios lyties poras. Be to, iki šiol Seimas nėra priėmęs įstatymo, kuris apibrėžtų, kaip tokia partnerystė turėtų būti įregistruojama – tai reiškia, kad partnerystė realiai neegzistuoja jokiai porai, nepaisant to, kad ji numatyta kodekse dar nuo 2001-ųjų. KT šią teisinę spragą įvardijo kaip netoleruotiną[1].
Siūloma sureguliuoti kartu gyvenančių vienalyčių porų teisinius aspektus
Seime šiuo metu vėl ruošiami du alternatyvūs projektai. Vienas iš jų – civilinės sąjungos įstatymas – numato aiškiai įtvirtintą teisinį ryšį tarp dviejų žmonių nepriklausomai nuo jų lyties. Pagal jį partneriai galėtų bendrai valdyti turtą, paveldėti vienas iš kito be mokesčių, veikti vienas kito vardu sveikatos ar kitose svarbiose situacijose. Be to, būtų apibrėžti moraliniai ir materialiniai įsipareigojimai partneriui.
Kita alternatyva – konservatyvesnė. Joje siūloma įvesti „artimojo ryšio“ sąvoką, kuri leistų teisiškai sureguliuoti, pavyzdžiui, kartu gyvenančių ar vienas kitu besirūpinančių asmenų (nesant poroje) turtinius ir buitinius santykius, bet neapibrėžti jų kaip poros. Šį projektą kritikuoja žmogaus teisių gynėjai, nes jis neįtvirtina lygiateisiškumo visoms šeimos formoms.
Partnerystės įteisinimas Lietuvoje – ne už kalnų, sako I. Šimonytė
Buvusi premjerė ir konservatorių lyderė Ingrida Šimonytė aiškiai sako, kad lyčiai neutrali partnerystė Lietuvoje – tik laiko klausimas. Kalbėdama po prezidento Gitano Nausėdos raginimo Seimui „pagaliau priimti sprendimą“ šiuo klausimu, I. Šimonytė palygino situaciją su pavardžių rašymo istorija – kai teisminiai precedentai ir visuomenės lūkesčiai galiausiai privers politikus veikti[2].
Anot jos, tuo atveju, jei politikai neįteisins partnerystės įstatymu, teismai ir toliau spręs individualius atvejus remdamiesi KT sprendimu, todėl išvengti šio žingsnio bus sunku.
Praėjusioje Seimo kadencijoje buvo svarstomi du pagrindiniai projektai: liberalesnis Civilinės sąjungos įstatymas, kuris suteiktų partneriams teisę bendrai valdyti turtą, paveldėti be mokesčių, veikti vienas kito vardu, atstovauti sveikatos srityje ir įtvirtintų moralinius įsipareigojimus, bei konservatyvesnis „artimojo ryšio“ projektas, kuriuo reguliuojami tik ūkinių santykių aspektai, bet nepaiso poros statuso.
Premjeras: partnerystės įteisinimas Lietuvoje – Seimo rankose, bet sprendimas politinis
Tuo tarpu dar balandžio mėnesį premjeras Gintautas Paluckas aiškiai pareiškė – Seimas laisvas spręsti, kaip įgyvendinti KT sprendimą dėl partnerystės įstatymų Lietuvoje[3].
„KT nepasako, kaip spręsti šį klausimą, bet įpareigoja priimti įstatymą. Kada – priklauso nuo politinės valios,“ – pabrėžė G. Paluckas.
Premjero žodžiais, partnerystės klausimas – ne teisinis, o grynai politinis, todėl viskas priklausys nuo to, ar Seimo nariai sutars imtis šio žingsnio.
