Europos Sąjunga siūlo 18-ąjį sankcijų paketą Rusijai: dėmesio centre energetika ir finansai
Europos Komisija antradienį pristatė naują, jau 18-ąjį, sankcijų paketą prieš Rusiją nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. Šis paketas skirtas toliau mažinti Kremliaus pajamas iš naftos ir dujų eksporto. Pagrindinės priemonės: Rusijos jūrinės naftos kainų lubų mažinimas nuo 60 iki 45 JAV dolerių už barelį ir visiškas sandorių draudimas su Rusijos bankais bei finansų įstaigomis trečiosiose šalyse, kurios padeda apeiti jau galiojančias sankcijas.
„Norime taikos Ukrainai. Nepaisant savaites trukusių diplomatinių bandymų, nepaisant prezidento (Volodymyro) Zelenskio pasiūlymo dėl besąlyginio ugnies nutraukimo, Rusija ir toliau sėja mirtį ir griovimą. Rusijos tikslas nėra taika, jos tikslas yra jėgos primetimas. Todėl didiname spaudimą“, spaudos konferencijoje Briuselyje kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Tarp siūlomų priemonių ir draudimas naudoti rusišką energetinę infrastruktūrą, įskaitant „Nord Stream“ dujotiekius. Pagal siūlymą, jokia ES bendrovė ar operatorius negalės tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti jokiuose sandoriuose, susijusiuose su šiais vamzdynais.
Sprendimas dar turi būti patvirtintas visų 27 ES valstybių narių. Kai kurios šalys, kaip Vengrija ar Slovakija, anksčiau reiškė susirūpinimą dėl tolesnių sankcijų, tačiau galutiniame balsavime visada jas palaikė.
Sankcijos stiprinamos prieš bankus ir karinės pramonės tiekėjus
Komisija siūlo išplėsti sankcijų taikymą Rusijos bankų sektoriui, papildomai įtraukusi 22 Rusijos bankus į juodąjį sąrašą ir išplėtusi draudimą vykdyti sandorius su trečiosiose šalyse veikiančiomis finansinėmis įstaigomis, padedančiomis apeiti sankcijas. Taip pat numatytos sankcijos 22 Rusijos ir užsienio įmonėms, kurios teikia tiesioginę ar netiesioginę paramą Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui.
„Norime užtikrinti, kad Rusija negalėtų modernizuoti savo ginklų naudodama Europos technologijas“, sakė U. von der Leyen.
ES nori apriboti ir Rusijos galimybes naudotis vadinamąja „šešėline laivyno“ sistema, planuojama į sankcijų sąrašą įtraukti dar 77 laivus. Iki šiol ES jau sankcionavo beveik 350 tanklaivių, atimdama jiems teisę naudotis ES uostais ir paslaugomis.
Taip pat numatyta apriboti rafinuotų produktų, pagamintų iš rusiškos naftos, importą, daugiausia iš Indijos ir Turkijos, kur šie produktai eksportuojami perklasifikuojant jų kilmę. „Naftos eksportas sudaro trečdalį Rusijos biudžeto pajamų. Turime sumažinti šį finansinį šaltinį“, pabrėžė Komisijos vadovė.
Naftos kainų viršutinė riba įvesta 2022 m. gruodį bendru ES ir G7 sprendimu, siekiant sumažinti Rusijos pajamas, bet kartu nepažeisti pasaulinės energetikos rinkos stabilumo. Kadangi pasaulinės naftos kainos sumažėjo ir artėja prie 60 dolerių ribos, U. von der Leyen siūlo ją sumažinti iki 45 dolerių.
ES spaudžia Rusiją viena, JAV išlieka atsargesnės, o derybos dėl taikos nejuda
Naujasis sankcijų paketas pristatomas prieš savaitgalį vyksiantį G7 susitikimą Kanadoje, į kurį pakviestos ir kelios kitos didžiosios ekonomikos, įskaitant Indiją, Braziliją, Meksiką ir Ukrainą. Briuselis siekia palaikymo iš Vašingtono, tačiau Jungtinės Valstijos kol kas neįvedė naujų sankcijų, o buvęs prezidentas D. Trumpas atsisakė taikyti papildomus apribojimus Rusijai, nors jo retorika dėl Vladimiro Putino griežtėjo. Ši pozicija sukėlė įtampą Vakarų sąjungininkų tarpe.
„Manau, kad viršutinės kainų ribos peržiūrą įgyvendinsime kartu kaip G7. Pradėjome kaip G7, tai buvo sėkminga, ir noriu tai tęsti kartu“, komentavo U. von der Leyen, paklausta apie galimybę ES vienašališkai sumažinti kainų lubas.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis naują ES sankcijų paketą pavadino „svarbiu žingsniu“ ir kritikavo JAV dėl neveiksnumo: „Rusija nuolat didina smūgių kiekius. Tai rodo, kad Maskva nieko nebijo. V. Putinas nori tęsti žudymą ir naudojasi tuo, kad nesulaukia stipraus atsako. Jis negirdi Vašingtono. Ir tai labai daug ką pasako pasauliui.“
V. Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos karinis pajėgumas tiesiogiai priklauso nuo jos gebėjimo parduoti naftą ir apeiti finansinius barjerus. Tuo tarpu derybos tarp Rusijos ir Ukrainos neduoda vaisių. Net po dviejų susitikimų Stambule Rusija liko prie savo maksimalių reikalavimų, kurie, pasak diplomatų, prilygsta Ukrainos kapituliacijai.
Anksčiau šalių lyderiai iš Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos ragino Vladimirą Putiną sutikti su 30 dienų paliaubomis arba susidurti su „masinėmis“ sankcijomis. Rusija pasiūlymą ignoravo.
