Los Andžele įvedama komendanto valanda reaguojant į protestus prieš imigracijos reidus
Los Andželo merė Karen Bass antradienį paskelbė komendanto valandą miesto centro rajone, siekiant sustabdyti vandalizmą ir plėšikavimą, prasidėjusį protestų dėl imigracijos reidų. Komendanto valanda galioja nuo antradienio 20 val. iki trečiadienio 6 val. ryto vietos laiku ir apima maždaug 2,5 kvadratinių kilometrų (1 kvadratinės mylios) teritoriją miesto centre, vietovę, kur nuo penktadienio vyksta protestai.
„Pasiekėme lūžio tašką“, sakė K. Bass, nurodydama, kad buvo išplėšti 23 verslai. Ji taip pat paskelbė vietinę nepaprastąją padėtį.
Los Andželo policijos vadovas Jim McDonnell informavo, kad komendanto valanda netaikoma toje teritorijoje gyvenantiems gyventojams, benamiams, akredituotiems žurnalistams bei viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų pareigūnams. Anot jo, „neteisėtas ir pavojingas elgesys“ eskaluojasi nuo šeštadienio, todėl buvo būtina imtis papildomų saugumo priemonių[1].
„Komendanto valanda yra būtina priemonė gyvybių apsaugai ir turto saugumui po kelių iš eilės neramumų dienų visame mieste“, pareiškė J. McDonnell.
Antradienį policija sulaikė 197 asmenis, tarp jų 67 dėl neteisėto užvažiavimo ant 101-ojo greitkelio.
Kalifornijos gubernatorius kaltina prezidentą autoritariniais veiksmais
Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas griežtai sukritikavo prezidento D. Trumpo veiksmus, teigdamas, kad šis „tempia karinį tinklą per Los Andželą“. Pasak jo, prezidentas be valstijos pritarimo pasiuntė beveik 5000 karių, įskaitant Nacionalinę gvardiją ir jūrų pėstininkus, į antrą pagal dydį JAV miestą.
Iš pradžių šios pajėgos buvo dislokuotos federaliniams pastatams saugoti, tačiau dabar jos taip pat lydi imigracijos pareigūnus jų reiduose. „Tai jau seniai ne vien nusikaltėlių sulaikymas, nes sulaikomi indų plovėjai, sodininkai, dienos darbininkai ir siuvėjos“, kalbėjo G. Newsomas.
Jis pabrėžė, kad prezidento sprendimas pasitelkti Kalifornijos Nacionalinę gvardiją be jo sutikimo turi būti perspėjimas kitoms valstijoms. „Kalifornija galbūt pirma, bet tuo nesibaigs“, pareiškė gubernatorius[2].
Antradienį G. Newsomas kreipėsi į federalinį teismą, siekdamas uždrausti prezidento administracijai naudoti Nacionalinę gvardiją ir jūrų pėstininkus Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) reidams Los Andžele. Administracija atkirto, kad gubernatorius siekia pavojingo precedento, kuris trukdytų teisėsaugos veiklai. Teisėjas paskyrė posėdį ketvirtadieniui.
Tą pačią dieną prezidentas neatmetė galimybės pasitelkti „Sukilimo aktą“, leidžiantį JAV prezidentui dislokuoti kariuomenę šalies viduje maišto ar vidaus neramumų atveju. „Jei bus sukilimas, aš tikrai jį pasitelksiu. Pamatysim“, sakė D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose.
Tą pačią dieną Fort Bragg karinėje bazėje Šiaurės Karolinoje jis protestuotojus pavadino „gyvuliais“ ir „užsienio priešu“. Pranešdamas apie šventinį 250-ąjį JAV kariuomenės jubiliejų, prezidentas pareiškė: „Išlaisvinsime Los Andželą ir paversime jį vėl laisvu, švariu ir saugiu.“
Protestai plečiasi visoje šalyje, o išlaidos kariuomenės dislokavimui sulaukia kritikos
Tuo metu protestai prieš suintensyvėjusius imigracijos reidus, kurių epicentras Los Andžele, antradienį išplito į kitas JAV dalis, Niujorką, Čikagą, Atlantą, Omahos ir Sietlo miestus. Niujorko Foley aikštėje tūkstančiai žmonių susirinko protestuoti prieš ICE veiksmus. San Francisko imigracijos teisme taip pat susirinko apie 200 žmonių, o Sietle apie 50.
Filadelfijoje apie 150 protestuotojų žygiavo nuo sulaikymo centro iki ICE būstinės ir atgal. Sulaikyta 15 žmonių, vienas dėl smurto prieš pareigūną, likusieji dėl viešosios tvarkos pažeidimų.
Niujorke, žemutiniame Manhetene, protestuotojai susirinko prie federalinių pastatų, kuriuose įsikūrę imigracijos teismai. Prasidėjo eitynės, kurias stebėjo gausios policijos pajėgos. Antradienio vakare federalinis teisėjas atmetė Kalifornijos prašymą skubiai uždrausti kariams dalyvauti ICE veikloje, leisdamas jiems toliau saugoti federalinius pastatus.
Tuo metu prezidentas, kalbėdamas Fort Bragg bazėje, vadino Los Andželą „šiukšlynu“, žadėjo toliau keisti karinių bazių pavadinimus į pagerbiančius konfederatus ir pareiškė, kad nori „išlaisvinti“ miestą. Prezidentas neigė kaltinęs gubernatorių G. Newsomą ir merę K. Bass, esą šie moka protestuotojams, kad šie kurstytų smurtą, tačiau vaizdo įrašuose iš tos pačios dienos pasirodymo matyti priešingai.
D. Trumpo administracija buvo kritikuojama už išlaidas karių dislokavimui, nes Pentagonas nurodė, kad ši operacija kainavo 134 mln. dolerių. Kritikai primena, jog pati administracija žadėjo taupyti biudžetą įsteigdama Vyriausybinio efektyvumo departamentą (DOGE).
Tačiau prezidentas teigia, kad dislokavimas buvo būtinas: „Jei nebūčiau to padaręs, Los Andželas būtų visiškai sunaikintas.“
