Priverstinė deportacija po sulaikymo tarptautiniuose vandenyse
Švedų klimato aktyvistė Greta Thunberg buvo deportuota iš Izraelio antradienį po to, kai kartu su kitais aktyvistais bandė patekti į Gazą humanitarinės pagalbos laivu „Madleen“. Laivas priklauso organizacijai „Freedom Flotilla Coalition“, kurios tikslas yra pažeisti Izraelio blokadą ir atkreipti dėmesį į humanitarinę krizę Palestinos teritorijoje.
Izraelio karinės jūrų pajėgos laivą sulaikė pirmadienio naktį, maždaug 200 kilometrų nuo Gazos kranto, tarptautiniuose vandenyse. Laivas buvo nuplukdytas į Ašdodo uostą. Izraelis savo veiksmus vadina teisėtais ir motyvuoja tuo, kad „Madleen“ bandė pažeisti „teisėtą jūrinę blokadą“[1].
Tuo tarpu žmogaus teisių organizacijos, įskaitant „Amnesty International“, vadina tai tarptautinės teisės pažeidimu ir reikalauja aktyvistų nedelsiant paleisti. Izraelio užsienio reikalų ministerija antradienį „X“ platformoje paskelbė nuotrauką, kurioje G. Thunberg sėdi lėktuve.
Pranešime teigiama, kad ji išskrido į Prancūziją, iš kur turėjo grįžti į Švediją. Nors G. Thunberg paprastai vengia kelionių lėktuvu dėl klimato kaitos, šį kartą jai nebuvo palikta pasirinkimo.
Kiti aktyvistai dar sulaikyti arba taip pat deportuojami
Iš viso laive buvo 12 asmenų: aktyvistai, žurnalistas ir Europos Parlamento narė Rima Hassan iš Prancūzijos, turinti palestinietiškų šaknų. Šeši iš jų buvo Prancūzijos piliečiai. Vienas iš jų sutiko būti deportuotas savanoriškai, o likusiems gresia priverstinė deportacija per 96 valandas, jei nepasirašys sutikimo.
Adalah, Izraelyje veikianti žmogaus teisių organizacija, teigia, kad aktyvistų sulaikymas pažeidžia tarptautinę teisę, nes laivas buvo tarptautiniuose vandenyse ir neketino įplaukti į Izraelį[2].
„Freedom Flotilla Coalition“ atstovai tvirtina, kad karinė intervencija į neapsiginklavusių civilių pagalbos misiją yra „piratų ataka“, o „Amnesty International“ tai vadina akivaizdžiu tarptautinės teisės pažeidimu. „Operacija, kai vidury nakties tarptautiniuose vandenyse buvo sulaikytas ir užblokuotas laivas, pažeidžia tarptautinę teisę ir kėlė pavojų aktyvistų saugumui“, pareiškė generalinė sekretorė Agnès Callamard.
Pagalbos blokada Gazoje didina bado grėsmę
Izraelio institucijos pasisako griežtai. Laivas buvo vadinamas „selfių jachta“, o jo nešama pagalba „ne daugiau nei vieno sunkvežimio krovinys“. Izraelis tvirtina, kad šie bandymai neturi jokios reikšmingos humanitarinės vertės, o jų tikslas tik politinė provokacija.
Nuo karo pradžios 2023 metų rudenį Izraelis uždarė visus humanitarinės pagalbos kelius į Gazą. Tik gegužę, po augančio tarptautinio spaudimo, leista daliai pagalbos pasiekti teritoriją. Tačiau JT teigia, kad tai – tik dalis reikalingos pagalbos, o 90 proc. gyventojų perkelti, daugelis badauja.
Pranešama apie masinius civilių žuvimus bandant pasiekti maisto tiekimo punktus. Pasak JT remiamo tyrimo, vienas iš penkių gyventojų Gazoje dabar patiria badą, o vis didesnė humanitarinė krizė kelia rimtą nerimą tarptautinei bendruomenei.
