NATO gynybos finansavimo iššūkiai: M. Rutte siekia suderinti D. Trumpo lūkesčius
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte siekia užtikrinti, kad artėjantis aljanso viršūnių susitikimas Hagoje birželio 24–25 dienomis taptų sėkme JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris ne kartą kritikavo sąjungininkes Europoje už nepakankamą gynybos finansavimą. Per savo pirmąją kadenciją 2016 m. D. Trumpas viešai peikė NATO nares, kaltindamas jas pernelyg priklausančiomis nuo JAV mokesčių mokėtojų lėšų.
Siekdamas išvengti panašių konfliktų, M. Rutte per spaudos konferenciją Briuselyje ketvirtadienį pasiūlė ambicingą tikslą: NATO šalys turėtų skirti 5 % savo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, taip daugiau nei dvigubai viršydamos dabartinį 2 % tikslą.
Šis pasiūlymas atspindi D. Trumpo išsakytą reikalavimą, tačiau kelia didelių iššūkių daugeliui Europos šalių, kurioms net ir 2 % tikslas vis dar yra sunkiai pasiekiamas. Rutte pasiūlė kompromisą: 3,5 % BVP būtų skiriama pagrindinėms gynybos išlaidoms, o likę 1,5 % apimtų „su gynyba susijusias išlaidas“, tokias kaip infrastruktūros ar pramonės plėtra.
Šis neapibrėžtas terminas suteikia šalims tam tikrą lankstumą, leidžiantį pritaikyti įvairias išlaidų kategorijas. „Mes esame labai arti susitarimo“, teigė M. Rutte, išreikšdamas „visišką pasitikėjimą“, kad tikslas bus pasiektas per artimiausią NATO viršūnių susitikimą po trijų savaičių. JAV, jau dabar skiriančios apie 3,4 % BVP gynybai, šis tikslas būtų lengviau įgyvendinamas nei daugeliui Europos sąjungininkių.
M. Rutte, anksčiau vadovavęs Nyderlandams, kurie patys vėlavo pasiekti 2 % tikslą, pripažino, kad įgyvendinimas bus iššūkis. Jis užsiminė apie „gudrų planą“, kaip užtikrinti politinių lyderių atskaitomybę: „Šalys įsipareigos kasmet pateikti planus, rodančius, kaip jos didins išlaidas, kad pasiektų naują 5 % tikslą.“
Toks požiūris, anot jo, padės išvengti staigių išlaidų šuolių laikotarpio pabaigoje, vadinamojo „ledo ritulio lazdos“ efekto. Nepaisant to, konkrečių sankcijų už tikslų neįgyvendinimą nėra, o kai kurios šalys, tokios kaip Ispanija, Italija ar Kanada, vis dar kovoja su 2 % tikslo pasiekimu, nustatytu prieš daugiau nei dešimtmetį.
Sąjungininkių reakcijos: parama ir iššūkiai formuojant naują tikslą
JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas ketvirtadienį pranešė, kad tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija, Baltijos ir Šiaurės šalys, Lenkija, Graikija ir Vengrija jau išreiškė paramą 5 % tikslui. „Mes manome, kad visi pasieks šį tikslą, tikrai taip. Svarbu, kad Jungtinė Karalystė tai padarytų“, sakė P. Hegsethas, atsisakydamas įvardyti šalis, kurios dar neįsipareigojo.
Jis gyrė D. Trumpo indėlį, teigdamas, kad prezidentas „atgaivino aljansą, kuris buvo užmigęs ir keliavo į nereikšmingumą“. P. Hegsethas taip pat užsiminė, kad JAV nuolat peržiūri savo karinių pajėgų dislokavimą Europoje, kur šiuo metu yra apie 84 000 JAV karių, tačiau pabrėžė, kad bet kokie sprendimai bus priimami bendradarbiaujant su sąjungininkais.
Europos šalys ir Kanada, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m., jau gerokai padidino investicijas į ginkluotę, amuniciją ir karines pajėgas. Tačiau 5 % tikslas kelia abejonių, ypač tose šalyse, kurioms net 2 % tikslas buvo sunkiai įgyvendinamas. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, vadovaujama premjero Keiro Starmerio, planuoja iki 2027 m. pasiekti 2,5 % BVP gynybos išlaidų, o ambicija pasiekti 3 % numatyta tik kitame parlamente.
Britų pareigūnai pabrėžia, kad nori įsipareigoti tik tiems tikslams, kuriuos gali realiai įgyvendinti, vengdami „nerealistiškų“ pažadų. Kitos šalys, tokios kaip Ispanija, Italija ar Liuksemburgas, taip pat pageidauja ilgesnio laikotarpio, galimai iki 10 metų, kad pasiektų naują tikslą.
NATO ambasadorius JAV Matthew Whitakeris pabrėžė, kad aljansas negali leisti pakartoti 2014 m. Velso susitarimo scenarijaus, kai daug šalių 2 % tikslą pasiekė tik po dešimtmečio. „Mes prašome visų sąjungininkių kuo greičiau padidinti savo biudžetus tiek, kiek jos gali“, sakė jis, pridurdamas, kad terminus diktuoja ne JAV, o „mūsų priešininkai“. Danijos premjerė Mette Frederiksen ir Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė taip pat išreiškė susirūpinimą, kad septynerių metų terminas gali būti per ilgas, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę.
Dauguma NATO narių pritaria D. Trumpo reikalavimui
NATO gynybos ministrai Briuselyje taip pat aptarė atnaujintus „gebėjimų tikslus“, kurie numato slaptus kiekvienos iš 32 šalių narių įsipareigojimus įsigyti prioritetinę įrangą, tokią kaip oro gynybos sistemos, tolimojo nuotolio raketos, artilerija, amunicija, dronai ir strateginiai komponentai, pavyzdžiui, oro tanklaiviai ar logistikos priemonės.
„Mes žengiame didžiulį žingsnį į priekį, stiprindami atgrasymą ir gynybą, sutardami dėl naujų gebėjimų tikslų“, trečiadienį sakė M. Rutte, pabrėždamas oro ir raketų gynybos bei logistikos svarbą. Šie tikslai grindžiami 2023 m. patvirtintu planu, kuris yra didžiausias aljanso gynybos pertvarkymas nuo Šaltojo karo laikų, siekiant apsisaugoti nuo galimos Rusijos ar kitų priešininkų atakos.
NATO planuoja turėti iki 300 000 karių, pasirengusių per 30 dienų dislokuotis rytiniame flange, tačiau ekspertai abejoja, ar aljansas pajėgus sutelkti tokius pajėgumus. 5 % BVP tikslo įgyvendinimas reikalauja ne tik finansinių įsipareigojimų, bet ir aiškių apibrėžimų, kas įtraukiama į „su gynyba susijusias išlaidas“. Pavyzdžiui, dar neaišku, ar karinė pagalba Ukrainai bus įskaičiuota į šias kategorijas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė paramą 3,5 % karinėms išlaidoms, o 14 Rytų šalių, artimų Rusijai, ir Vokietija jau viešai palaiko 5 % tikslą.
Rutte siūlomas 2032 m. terminas kelia diskusijų: kai kurios šalys mano, kad jis per ankstyvas, o kitos, kad per vėlyvas. Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Camille Grandas pažymėjo, kad „yra daugybė svarbių detalių, kurios padėtų D. Trumpui pasiekti politinę pergalę su 5 % tikslu, išlaikant jį valdomą NATO sąjungininkėms“.
