Palūkanų normos mažėja iki „neutralaus“ lygio
Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau švelnina pinigų politiką, siekdamas paskatinti stringančią euro zonos ekonomiką. Ketvirtadienį ECB aštuntą kartą nuo pernai birželio pradėto pinigų politikos švelninimo ciklo sumažino bazines palūkanas ketvirčiu procentinio punkto. Šis sprendimas atitiko ekonomistų ir analitikų lūkesčius, tačiau kyla klausimų, ar jis padės atremti globalius iššūkius, įskaitant galimus naujus JAV tarifus[1].
Pagrindinė ECB nustatoma palūkanų norma – naudojimosi indėlių galimybe norma – buvo sumažinta 25 baziniais punktais iki 2 proc. Šis lygis laikomas „neutraliu“, tai yra nei ribojančiu, nei skatinančiu ekonominę veiklą[2].
Kartu sumažintos ir kitos dvi ECB palūkanų normos: refinansavimo norma dabar siekia 2,15 proc., o riboto skolinimosi galimybės norma – 2,4 proc. Šis sprendimas žymi jau aštuntą palūkanų mažinimą nuo 2024 m. birželio, kai ECB pradėjo švelninti skolinimosi sąlygas.
Pastebima, kad infliacija lėtėja, bet iššūkiai išlieka
Eurostato išankstiniais duomenimis, metinė infliacija euro zonoje gegužę sumažėjo iki 1,9 proc., palyginti su 2,2 proc., fiksuotais ankstesnius du mėnesius. Bazinė infliacija, kuri neapima maisto produktų, alkoholio, tabako ir energijos kainų pokyčių ir yra pagrindinis ECB orientyras formuojant pinigų politiką, taip pat sumažėjo nuo 2,7 proc. iki 2,3 proc.
ECB atnaujino savo infliacijos ir ekonomikos augimo prognozes. Naujausiais skaičiavimais, bendra infliacija 20-ies valstybių bloke 2025 m. sieks 2 proc., 2026 m. – 1,6 proc., o 2027 m. vėl grįš prie 2 proc. Bazinė infliacija atitinkamai sudarys 2,4 proc., 1,9 proc. ir 1,9 proc.
Ekonomikos augimo prognozės numato, kad šiemet euro zonos ekonomika augs 0,9 proc., 2026 m. – 1,1 proc., o 2027 m. – 1,3 proc. Palyginti su prieš tris mėnesius skelbtomis prognozėmis, šių metų augimo prognozė liko nepakitusi, tačiau kitąmet numatomas šiek tiek lėtesnis augimas – 1,1 proc. vietoj anksčiau prognozuotų 1,2 proc.
Išlieka nerimas ir nežinomybė dėl D. Trumpo tarifų
ECB sprendimas mažinti palūkanas priimtas tuo metu, kai euro zonos ekonomika susiduria su naujais iššūkiais, ypač dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų įvesti 50 proc. tarifus Europos Sąjungos prekėms. Nors JAV prezidentas po pokalbių su ES Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen atidėjo tarifų įvedimą iki liepos 9 d., prekybos derybos tarp ES ir JAV tęsiasi.
ECB savo pranešime pabrėžė, kad „neapibrėžtumas, susijęs su prekybos politika, turės neigiamos įtakos verslo investicijoms ir eksportui, ypač trumpuoju laikotarpiu“. Vis dėlto bankas pridūrė, esą „didėjančios vyriausybių investicijos į gynybą ir infrastruktūrą vidutinės trukmės laikotarpiu vis labiau skatins augimą“.
ECB taip pat įvertino skirtingus galimus scenarijus:
„Jei per artimiausius mėnesius prekybos įtampa dar labiau paaštrės, augimas ir infliacija bus mažesni nei bazinės prognozės. Tačiau jei prekybos įtampa bus išspręsta palankiai, augimas ir, mažesniu mastu, infliacija bus didesni nei bazinėse prognozėse.“
Ar pigesnis skolinimasis paskatins ekonomiką?
ECB tikisi, kad mažesnės palūkanos, kartu su augančiomis realiosiomis pajamomis ir stipria darbo rinka, leis namų ūkiams daugiau išleisti.
„Didesnės realiosios pajamos ir tvirta darbo rinka leis namų ūkiams daugiau išleisti. Kartu su palankesnėmis finansavimo sąlygomis tai turėtų padaryti ekonomiką atsparesnę globaliems sukrėtimams“, – teigiama ECB pranešime.
Nors palūkanų mažinimas turėtų palengvinti skolinimosi sąlygas ir paskatinti vartojimą, analitikai perspėja, kad prekybos karų grėsmė ir lėtas ekonomikos atsigavimas gali riboti šių priemonių efektyvumą. ECB sprendimai atspindi atsargų optimizmą, tačiau ateinančių mėnesių prekybos derybų baigtis gali turėti lemiamos įtakos euro zonos ekonomikos trajektorijai.
