Elektroninė erdvė – pagrindinis neapykantos kurstymo laukas
Vidaus reikalų ministerija praneša, jog Lietuvoje esą sparčiai auga susirūpinimas dėl neapykantos kalbos ir nusikaltimų, kurie vis dažniau paliečia tautinių mažumų ir LGBTQ+ bendruomenės narius. Sociologiniai tyrimai ir statistiniai duomenys atskleidžia nerimą keliančią situaciją: per praėjusius metus neapykantos kurstymo atvejų užregistruota net 50 proc. daugiau nei 2023 m. Vis dėlto ekspertai įspėja, kad šie skaičiai neatspindi tikrosios padėties, nes dauguma tokių nusikaltimų lieka latentiški – apie juos nepranešama teisėsaugai.
Duomenys rodo, kad didžioji dalis neapykantos kurstymo atvejų – net 88 proc. – įvyksta elektroninėje erdvėje. Socialiniai tinklai, komentarų skiltys ir įvairios internetinės platformos tampa erdve, kurioje esą dažniausiai taikomasi į seksualinę orientaciją ir tautybę. Ypatingai dažnai neapykantos kalbos aukomis tampa žydų ir ukrainiečių bendruomenės.
„Tai rodo, kad internetas, deja, tapo ne tik bendravimo, bet ir neapykantos sklaidos įrankiu“, – teigia sociologai, analizuojantys šią problemą.
Vidaus reikalų ministerijos pranešime taip pat tvirtinama, kad LGBTQ+ bendruomenė esą išlieka viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. Jos nariai susiduria ne tik su įžeidžiančiais komentarais, bet ir su fiziniu smurtu. Nors Vidaus reikalų ministerija nepaaiškina iš kur gavo tokią informaciją, tačiau vis tiek tvirtina, kad dauguma nukentėjusiųjų esą tiesiog nesikreipia pagalbos, bijodami stigmatizacijos ar netikėdami, kad jų skundai bus rimtai nagrinėjami.
Pastebima didėjanti socialinė distancija imigrantų atžvilgiu
Taip pat pastebima auganti socialinė distancija imigrantų atžvilgiu. Lyginant su 2017 m., vis daugiau lietuvių pritaria teiginiams, kad imigrantai atima darbo vietas, didina nusikalstamumą ar neprisideda prie visuomenės kultūrinio praturtėjimo. Šie įsitikinimai kursto neapykantos kalbą ir didina riziką, kad imigrantai taps dar dažnesniu neapykantos nusikaltimų taikiniu.
Tiesa, Vidaus reikalų ministerijos pranešime pamirštama paminėti, jog net ir dalis ekonomistų pritaria mintims, kad iš trečiųjų šalių atvykę asmenys gali neigiamai veikti darbo rinką. Jie mielai dirba už mažesnį atlyginimą ir taip sumažina galimybes vietiniams gyventojams išsikovoti didesnes algas už tas pačias pareigas.
Tačiau būtina pabrėžti, jog šios galimos problemos anaiptol nesuteikia teisės skleisti neapykantą kitataučių atžvilgiu. Tai – labiau ekonominė problema, kuri turėtų būti sprendžiama užtikrinant orų atlyginimą, o ne atsivežant pigią darbo jėgą iš trečiųjų šalių.
Lietuvoje imamasi įvairių žingsnių, siekiant kovoti su neapykantos skleidimu
2024 metais Lietuva ėmėsi svarbių žingsnių kovojant su neapykantos nusikaltimais. Tarp jų – Baudžiamojo kodekso papildymas, kuris griežtina atsakomybę už neapykantos kurstymą, taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas. Teisėsaugos pareigūnams buvo organizuojami specialūs mokymai, padedantys atpažinti ir efektyviai reaguoti į neapykantos kalbą. Be to, modernizuoti įrankiai, skirti identifikuoti neapykantos kalbą internete, o informacinės kampanijos skatino visuomenę būti budresnei.
Policijos veikla taip pat tapo aktyvesnė. 2024 m. virtualus patrulis, stebintis internetinę erdvę, perdavė tolesniam tyrimui 52 proc. daugiau pranešimų apie neapykantos kalbą nei 2023 m. Tai rodo, kad institucijos vis rimčiau žiūri į šią problemą.
Ekspertai pabrėžia, kad kova su neapykantos kalba reikalauja ne tik institucijų pastangų, bet ir visuomenės sąmoningumo. Informacinės kampanijos, švietimas ir atviras dialogas gali padėti mažinti neapykantos kurstymą.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją.
