Naktinės pamainos, ypač medicinos paslaugų srityje, siejamos su didesne krūties vėžio rizika
Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų ir teismo sprendimų rodo, kad ilgalaikis darbas naktimis gali padidinti moterų riziką susirgti krūties vėžiu. Nors mokslininkai dar nesutarė dėl vienareikšmio priežastinio ryšio, kai kurios šalys jau žengė reikšmingus žingsnius, pripažindamos tokias ligas profesinėmis.
Tyrimai pradėti prieš kelioliką metų jau rodė ryšį su šiais susirgimais ir naktinėmis pamainomis. O Danija ir Prancūzija yra pirmosios valstybės, kurių teisinė ir sveikatos sistema pradėjo išmokėti kompensacijas moterims, susirgusioms krūties vėžiu po daugelio metų naktinio darbo[1].
Danijoje ši praktika pradėta taikyti dar 2008 metais, kai buvo nuspręsta, kad krūties vėžys gali būti laikomas profesine liga toms moterims, kurios bent vieną naktinę pamainą per savaitę dirbo 20–25 metus. Tokiais atvejais nukentėjusios moterys pradėjo gauti kompensacijas per darbdavių draudimo fondus.
Nuo to laiko Danijoje jau dešimtys moterų, tarp jų slaugytojos, skrydžių palydovės ir kitos, gavo išmokas nuo kelių tūkstančių iki šimto tūkstančių eurų. Reikšminga tai, kad kompensacijos buvo mokamos nepriklausomai nuo to, ar moteris tuo metu vis dar dirbo. Tokiu atveju svarbiausia buvo darbo stažas naktimis ir medicininis įvertinimas.
Naujausias precedentas Europoje kilo 2023 metais Prancūzijoje, kur po penkerius metus trukusio bylinėjimosi slaugė, 28 metus dirbusi naktinėmis pamainomis, sulaukė oficialaus teismo sprendimo, kad jos krūties vėžys pripažįstamas profesine liga.
Jai paskirta kompensacija, sudaranti 35% metinio darbo užmokesčio, buvo reikšmingas signalas visos Europos mastu. Šį sprendimą inicijavo profesinės sąjungos ir moterų sveikatos gynėjų organizacijos, kurios siekia, kad tai taptų precedentu ir kitoms dirbančioms moterims.
Kas kelia pavojų sveikatai: nuolatinis miego trūkumas ir išsiderinęs dienos ritmas
Ilgalaikis darbas naktimis daro įtaką žmogaus cirkadinei sistemai: mūsų vidiniam biologiniam laikrodžiui, kuris reguliuoja miegą, hormonų gamybą ir imuninės sistemos veiklą. Tyrėjai vis dažniau pabrėžia, kad ilgalaikis paros ritmo trikdymas, ypač kai naktinis darbas derinamas su nuolatiniu miego trūkumu, gali skatinti hormoninius pokyčius, susijusius su krūties vėžio atsiradimu[2].
Kai kurios naujausios metaanalizės rodo, kad naktinėmis pamainomis ilgiau nei dešimtmetį dirbančių moterų krūties vėžio rizika gali būti 30–60% didesnė nei tų, kurios nedirba naktimis. Ypač didelė rizika nustatyta tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, pavyzdžiui, slaugytojų, kurios dirba rotuojančiomis pamainomis su dažnais naktiniais budėjimais.
Nustatyta, kad miego trūkumas ir melatonino, hormono, turinčio antioksidacinį bei priešnavikinį poveikį, slopinimas dirbant dirbtinėje šviesoje naktį gali būti vienas pagrindinių mechanizmų, didinančių vėžio riziką.
Visgi ne visi tyrimai rodo vienodą poveikį. Kai kurių stambių tyrimų duomenys, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vykdytame „Million Women Study“, aiškaus ryšio tarp naktinio darbo ir krūties vėžio nerado. Tačiau dauguma mokslininkų sutarė, kad tai nereiškia ryšio nebuvimo: veikiau tai signalas, kad reikalingi dar tikslesni, ilgesni tyrimai, apimantys darbo grafikų detalumą, gyvenimo būdo veiksnius, genetinį polinkį ir kitus aspektus.
Tarptautinės sveikatos institucijos, tokios kaip Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, jau daugiau nei dešimtmetį klasifikuoja pamaininį darbą, sutrikdantį paros ritmą, kaip „tikėtinai kancerogeninį žmonėms“. Nors ši klasifikacija nėra vienareikšmis teiginys apie priežastinį ryšį, ji pakankama pradėti diskusijas dėl darbuotojų apsaugos, ankstyvos patikros programų ir kompensacijų mechanizmų.
Teisinis ir socialinis postūmis: kaip valstybės reaguoja ir kas laukia kitose šalyse
Šiuo metu kompensacijos už krūties vėžį, susijusį su naktiniu darbu, realiai taikomos tik keliose šalyse. Tai pradėta vykdyti pirmiausia Danijoje ir, nuo 2023 metų, Prancūzijoje. Šiose šalyse liga pripažįstama profesine tik esant aiškiems kriterijams: ilgametis naktinis darbo stažas, pastovios pamainos naktį, kiti rizikos veiksniai, tokie kaip genetika ar gyvenimo būdas, turi būti atmesti[3].
Tokiais atvejais moterys gauna išmokas iš darbdavių draudimo arba valstybinių socialinių fondų, priklausomai nuo šalies sistemos. Jungtinėje Karalystėje tokio oficialaus pripažinimo kol kas nėra. Britų sveikatos ir saugos institucijos pabrėžia, kad įrodymų dar nepakanka, kad liga būtų automatiškai laikoma profesine, todėl šiuo metu nukentėjusios darbuotojos gali pasinaudoti tik bendrosiomis socialinio draudimo garantijomis: pavyzdžiui, laikino nedarbingumo išmokomis ar bendro pobūdžio pagalba onkologiniams pacientams.
Teisiniai ginčai dėl darbo sąlygų ir sveikatos padarinių vyksta pavieniais atvejais, tačiau precedento, kaip Danijoje ar Prancūzijoje, dar nebuvo. Kitose šalyse situacija dar labiau fragmentuota. Kanadoje, JAV ir kai kuriose Skandinavijos šalyse pavieniai atvejai svarstomi darbuotojų kompensavimo komisijose, tačiau dėl naktinio darbo dažnai trūksta aiškaus sprendimo.
Labiausiai pažengusios šalys šiuo metu diskutuoja apie poreikį įtraukti naktinį darbą į oficialius profesinių ligų sąrašus, taip pat apie specialias sveikatos patikros programas moterims, dirbančioms rotacinėmis ar nuolatinėmis naktinėmis pamainomis.
Kartu stiprėja ir socialinis spaudimas: profesinės sąjungos bei moterų sveikatos organizacijos vis dažniau reikalauja ne tik kompensacijų, bet ir prevencinių veiksmų: skaidresnių darbo grafikų, poilsio dienų po naktinių pamainų, papildomų sveikatos tikrinimų. Dėl augančio mokslinių tyrimų kiekio bei pirmųjų teismų sprendimų, galima tikėtis, kad per artimiausius kelerius metus vis daugiau šalių įves naktinio darbo kaip sveikatos rizikos faktoriaus pripažinimo mechanizmus.
