Berlyno teismas: Vokietija negali atmesti prieglobsčio prašytojų pasienyje be ES procedūros
Berlyno administracinis teismas pirmadienį paskelbė, kad prieglobsčio prašytojų atmetimas Vokietijos pasienyje pažeidžia įstatymus, jei nevykdomas pagal Europos Sąjungos Dublino reglamentą. Šis sprendimas smogia kanclerio Friedricho Merzo vyriausybei, kuri vos pradėjusi darbą žadėjo „griežtai kontroliuoti“ migraciją ir leido policijai pasienyje atsisakyti priimti net tuos migrantus, kurie pareiškė norą prašyti prieglobsčio[1].
Teismas nagrinėjo trijų Somalio piliečių, dviejų vyrų ir moters, skundą. Jie gegužės 9 d. traukiniu atvyko į Vokietiją iš Lenkijos ir buvo sulaikyti Frankfurto prie Oderio geležinkelio stotyje. Nors pareiškė norą prašyti prieglobsčio, tą pačią dieną buvo grąžinti į Lenkiją, nes atvyko iš vadinamosios „saugios trečiosios šalies“.
Tačiau teismas konstatavo: „Asmenys, pasienyje išreiškę norą prašyti prieglobsčio Vokietijoje, negali būti nedelsiant išsiųsti atgal, kol nepaaiškėja, kuri valstybė narė yra atsakinga pagal Dublino sistemą.“
Teismo nutarimas yra galutinis ir neapskundžiamas. Nors jis tiesiogiai taikomas tik šiems trims atvejams, teismo atstovai patarė vyriausybei laikytis to paties požiūrio ir analogiškose situacijose.
Vyriausybė ginasi: „Tęsiame grąžinimus“
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pareiškė, kad sprendimas galioja tik nagrinėjamam atvejui ir neįpareigoja keisti bendros politikos. „Mes ir toliau vykdysime grąžinimus“, teigė jis, pabrėždamas, kad vyriausybė mano turinti teisinį pagrindą šiai praktikai. Dobrindtas pažadėjo, kad ministerija, kaip nurodyta teismo, pateiks išsamesnius teisinius paaiškinimus dėl kiekvieno atvejo.
Ministras taip pat tvirtino, kad nagrinėti migrantai tris kartus bandė kirsti Vokietijos sieną ir tik trečiuoju atveju pareiškė norą prašyti prieglobsčio. Vyriausybė aiškina, kad atnaujinta pasienio kontrolė tai būtina priemonė kovoti su netvarkinga migracija ir „apsaugoti viešąją tvarką bei vidaus saugumą“.
Teismas tuo tarpu pažymėjo, kad Vyriausybė nepateikė pakankamų įrodymų apie grėsmę viešajai tvarkai ar saugumui, kurie galėtų pateisinti Dublino reglamento taikymo suspendavimą.
Opozicija ir ekspertai: „Tai buvo neteisėta ir populistinė politika“
Sprendimą pasveikino opozicinės partijos ir žmogaus teisių gynėjai. Žaliųjų partijos atstovė Irene Mihalic pareiškė, kad „šis sprendimas yra rimtas įspėjimas federalinei vyriausybei ateityje laikytis įstatymų ir nevykdyti populistinių veiksmų, viršijančių jos įgaliojimus“. Ji kritikavo F. Merzo sprendimą pasienyje įvesti kontrolę ir vadino tai „Europos Dublino sistemos atmetimu“, kuris žeidžia kaimynines valstybes[2].
Nevyriausybinės organizacijos „Pro Asyl“ vadovas Karlas Koppas teigė, kad A. Dobrindto politika buvo vienašališkas bandymas pakeisti ES prieglobsčio taisykles nacionaliniu lygmeniu ir šis bandymas, jo žodžiais, „žlugo“.
Tuo tarpu ES mastu vis dar diskutuojama dėl naujo susitarimo, kuriuo būtų leidžiama atgrasyti prieglobsčio prašytojus, atvykusius per vadinamąsias „saugias trečiąsias šalis“. Kol kas tokios priemonės nepatvirtintos Europos Parlamente ar valstybėse narėse.
Pagal dabar galiojantį Dublino reglamentą, atsakomybė už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą tenka pirmajai ES valstybei, kurioje migrantui paimti pirštų atspaudai. Tai reiškia, kad policija negali savavališkai grąžinti asmens, net jei jis atvyko iš kitos ES šalies.
Nors praėjusių metų statistika rodo, kad pirmą kartą prieglobsčio Vokietijoje paprašė apie 230 000 žmonių (30 % mažiau nei prieš metus), migracija išlieka opia politine tema. Kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pastarųjų rinkimų metu pasiekė rekordinį rezultatą, surinkdama daugiau nei 20 % balsų. F. Merzas ne kartą kartojo, kad kova su nelegalia migracija būtina norint sustabdyti AfD stiprėjimą. Tačiau šis teismo sprendimas gali tapti rimta kliūtimi jo politikai.
