Jei V. Putinas laimės Ukrainoje, kitu taikiniu gali tapti Baltijos šalys
Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius generolas Davidas Petraeusas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jeigu jam būtų leista pasiekti pergalę Ukrainoje, savo karinę kampaniją galėtų plėsti toliau į Vakarus, nusitaikant į Europos Sąjungos ir NATO nares. Jo manymu, pirmiausia Rusija nusitaikytų į Baltijos šalis.
Kalbėdamas Londone veikiančioje politikos analizės institucijoje „Policy Exchange“, jis atvirai įspėjo: „Kai tik V. Putinas pasieks savo tikslą Ukrainoje, kita jo dėmesio auka bus viena iš Baltijos valstybių.“
D. Petraeusas pabrėžė, kad Kremlius siekia nuversti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir į jo vietą pastatyti prorusišką marionetinį lyderį, kuris vykdytų Maskvos nurodymus. Po to, anot jo, Rusija gali nukreipti dėmesį į Lietuvą. „Lietuva dažnai figūruoja V. Putino kalbose. Reikėjo daug rimčiau į tai žiūrėti“, sakė buvęs CŽV vadovas.
Jis pridūrė, kad Rusija gali pasinaudoti invazija į Lietuvą kaip priemone išbandyti Vakarų ryžtą arba pradėti platesnio masto puolimą. D. Petraeusas taip pat kritikavo JAV prezidentus, tiek Donaldą Trumpą, tiek Joe Bideną, dėl neveiksmingų sprendimų, nesugebėjimo greitai suteikti Ukrainai reikalingos ginkluotės bei aiškios strategijos stokos.
Karo nuovargis ir geopolitinis vakarų neryžtingumas kol Rusija tempai laiką
D. Petraeusas atkreipė dėmesį, kad JAV ne kartą delsė su sprendimais dėl tankų M1 „Abrams“, daugkartinio paleidimo raketų sistemų bei naikintuvų F-16. Jo teigimu, kai Europoje baigėsi sovietiniai naikintuvai „MiG“, buvo aišku, kad Ukrainai būtini F-16.
„Aklas žmogus tamsią naktį būtų supratęs, kad reikia F-16“, sakė jis. Taip pat išreiškė pasipiktinimą dėl Vakarų dvejonių naudoti kasetines bombas, kurias jis vadino „būtina atgrasymo priemone“.
D. Petraeusas nurodė, kad Rusijos nuostoliai fronte yra „neįsivaizduojami“: beveik milijonas sužeistų arba žuvusių karių, iš jų apie 500 tūkst. žuvo arba nebetinka kovai. Ukrainos ir Rusijos aukų, žuvusių ir sužeistų, bendra suma, anot konservatyvaus vertinimo, siekia 1,2 mln.
Tuo pat metu Kremlius toliau atmeta Ukrainos siūlymus dėl 30 dienų paliaubų, reikalaudamas, kad pirmiausia būtų išspręsti esą esminiai Rusijos saugumo klausimai. D. Petraeuso nuomone, tai tik strateginis delsimas, leidžiantis Rusijai siekti daugiau teritorinių laimėjimų.
D. Trumpo pozicija dėl NATO išplėtimo kelia abejonių
Buvęs prezidento D. Trumpo patarėjas Keithas Kelloggas interviu „ABC News“ patvirtino, kad administracija vis dar nepritaria Ukrainos narystei NATO. Jis pavadino Rusijos reikalavimą raštiškai pažadėti, kad NATO nesiplės į Rytus, „pagrįstu rūpesčiu“.
„Mes nesame vieninteliai NATO šalyse, kurie mano, kad Ukraina neturėtų įstoti. Tai sako dar mažiausiai keturios šalys. O sprendimą turi priimti visos 32 narės“, aiškino jis.
Be to, K. Kelloggas paminėjo, kad Rusija savo interesų lauke mato ne tik Ukrainą, bet ir Sakartvelą bei Moldovą. Taip pat pridūrė, kad D. Trumpo požiūris į V. Putiną keičiasi: „Jis jį vadina visiškai pamišusiu“, teigė K. Kelloggas, bet pripažino, jog realios JAV priemonės priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo vis dar nėra įgyvendintos.
Nepaisant NATO karinių pratybų Baltijos šalyse ir sąjungininkų pastangų gerinti tarpusavio operatyvumą, Vakarų pozicija Rusijos atžvilgiu, D. Petraeuso nuomone, išlieka pernelyg neryžtinga. Jo žinutė buvo aiški: jei V. Putinas nebus sustabdytas Ukrainoje, kitas jo žingsnis gali paliesti NATO teritoriją, o pirmoji eilėje yra Lietuva.
