Didžioji Britanija baiminasi Rusijos veiksmų ir didina išlaidas šalies gynybai
Didžioji Britanija planuoja iš esmės sustiprinti savo gynybos pajėgumus, skirdama bent 3 milijardus svarų sterlingų ilgų nuotolių ginklams, kariuomenės infrastruktūrai bei ginklų gamykloms. Pasak gynybos sekretoriaus Johno Healey, šis planas tai ne tik investicija į nacionalinį saugumą, bet ir aiškus „signalas Maskvai“, tęsiant karą Ukrainoje.
Pirmadienį paskelbtoje strateginėje gynybos apžvalgoje numatoma statyti šešias naujas amunicijos gamyklas, atnaujinti laivų statybą Karališkajam laivynui, diegti naujas priešraketines sistemas bei svarstyti galimybę įsigyti JAV naikintuvų, galinčių nešti taktinius branduolinius ginklus[1].
Taip pat numatyta skirti 1,5 mlrd. svarų skubiems kariuomenės būstų atnaujinimams bei papildomai 1,5 milijardo gamybai ir energetinių medžiagų gamykloms, kurios, tikimasi, sukurs apie 1 800 darbo vietų visoje šalyje.
„Tai investicija į mūsų ginkluotąsias pajėgas ir į mūsų pramoninį pagrindą, o tai dalis mūsų pasirengimo, jei prireiktų, kautis ir laimėti,“ pareiškė J. Healey. Ministras pirmininkas Keiras Starmeris laikraštyje The Sun pabrėžė: „Esame tiesiogiai gasdinami valstybių, turinčių pažangias karines galias, todėl turime būti pasirengę kovoti ir laimėti.“
Siekiama 3 % BVP gynybai ir skaitmeninių grėsmių neutralizavimo: naujas požiūris į saugumą
Strateginę 130 puslapių gynybos apžvalgą parengė buvusio NATO generalinio sekretoriaus lordo George’o Robertsono vadovaujama grupė. Ataskaita apibūdina Rusiją kaip „skubią ir neatidėliotiną grėsmę“, tačiau išskiria ir Kiniją kaip „išmanų bei ilgalaikį iššūkį“. Numatoma, kad ši peržiūra taps svarbiausia nuo Sovietų Sąjungos žlugimo laikų[2].
J. Healey pareiškė, jog iki 2027 m. gynybos išlaidos turėtų pasiekti 2,5 % nacionalinių pajamų, tai sudarys apie 13 mlrd. svarų per metus. Iki 2034 m. planuojama pasiekti 3 %, kas reikštų dar didesnį metinį finansavimą. Šeštadienį lankydamasis „Storm Shadow“ raketų gamykloje, J. Healey pabrėžė, kad bus užsakyta iki 7 000 britų gamybos ilgų nuotolių ginklų, o išlaidos šaudmenims per artimiausius penkerius metus išaugs iki 6 mlrd. svarų.
Taip pat ketinama steigti po vandeniu veikiančią stebėjimo programą, skirtą apsaugoti povandeninę infrastruktūrą, ir sugrąžinti savanorišką vidaus apsaugos pajėgą (Home Guard), kuri padėtų saugoti infrastruktūrą, pavyzdžiui, oro uostus.
J. Healey teigimu, Didžioji Britanija buvo per pastaruosius dvejus metus atakuojama net 90 000 kartų kibernetinėmis atakomis, kylančiomis iš su valstybėmis susijusių šaltinių. Peržiūroje numatyta steigti kibernetinės gynybos komandą, kuri kovos su tokiomis grėsmėmis. „Įtampa didėja, bet mes ruošiamės karui tam, kad užtikrintume taiką,“ pabrėžė jis.
Europos ir NATO spaudimas didėja, D. Trumpo kritika skatina permainas
Ši peržiūra vyksta tuo metu, kai Europoje plačiau diskutuojama apie gynybos pajėgumų atgaivinimą. Briuselis paskelbė planą atverti iki 800 mlrd. eurų naujam kariniam finansavimui, o NATO narės svarsto apie gynybos išlaidų padidinimą iki 5 % BVP. Tai dalinai reaguojant į JAV prezidento D. Trumpo nuolat reiškiamą kritiką dėl Europos šalių nepakankamų įnašų į bendrą saugumą.
D. Trumpo požiūris į NATO, kaip ir jo siekis perorientuoti JAV užsienio politiką bei galimai nutraukti paramą Ukrainai, paskatino JK ir Prancūziją glaudžiau bendradarbiauti, stiprinant savo savarankiškus pajėgumus. J. Healey įspėjo, kad Britanija turi veikti nepriklausomai ir būti pasirengusi greitai reaguoti į besikeičiančią grėsmių aplinką.
Opozicinės Konservatorių partijos atstovas Robertas Jenrickas išreiškė skepticizmą dėl pažadų įgyvendinimo tempų. Nors jis sveikino siekį padidinti gynybos biudžetą, R. Jenrickas pabrėžė, kad 2034-ieji tai pernelyg tolima perspektyva, turint omeny dabartinės grėsmės mastą. „Manome, kad 2034-ieji yra per toli. Vyriausybė turėtų siekti 3 % jau šios kadencijos metu,“ sakė jis per interviu „Sky News“.
Didžiosios Britanijos gynybos strategijos pertvarka aiškiai liudija, kad šalis rimtai ruošiasi ateities kariniams iššūkiams. Tai reiškia ne tik ginkluotės atnaujinimą, bet ir apsisprendimą, jog gynyba nebėra teorinė galimybė. Tai tampa realiu valstybės prioritetu.
