Lenkijos prezidento rinkimų laimėtoju paskelbtas Karolis Nawrockis: konservatorių pergalė vos 1,78 % skirtumu
Lenkijoje vykusiuose prezidento rinkimuose pergalę išplėšė konservatyvus istorikas Karolis Nawrockis, remiamas dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS). Galutiniais duomenimis, jis surinko 50,89 % balsų, įtemptoje kovoje įveikęs liberalą, proeuropietišką Varšuvos merą Rafałą Trzaskowskį, kuris gavo 49,11 %.
Rinkimai tapo vienais įtempčiausių šalies istorijoje ir atskleidė gilų susiskaldymą visuomenėje: ypač svarbų regionui, esančiam rytiniame NATO ir Europos Sąjungos flange. Balsavimo aktyvumas siekė net 72,8 %. Tai yra ženkliai daugiau nei 67,3 %, užfiksuoti pirmajame ture gegužės 18 dieną. Balsavimas vyko nuo 7 valandos ryto iki 21 valandos vakaro.
Dar sekmadienio vakarą abu kandidatai savo šalininkams Varšuvoje teigė esą nugalėtojai. „Mes laimėjome“, šūksnių „Rafał, Rafał“ fone kalbėjo R. Trzaskowskis. „Tai išskirtinis momentas Lenkijos istorijoje. Esu įsitikinęs, kad jis leis mums žengti į priekį ir sutelkti dėmesį į ateitį. Aš būsiu jūsų prezidentas.“
Tuo tarpu K. Nawrockis, savo kalboje kitoje sostinės vietoje, sakė: „Mes laimėsime ir išgelbėsime Lenkiją. Mes privalome laimėti šiąnakt.“ Jo žodžiai, pasak stebėtojų, sustiprino rinkimų emocinę įtampą, kuri kilo dar po pirmojo turo, kai abu kandidatai gavo labai artimą palaikymą: R. Trzaskowskis kiek daugiau nei 31 %, K. Nawrockis beveik 30 %.
Prezidento galia galės lemti centristinės vyriausybės galimybes įgyvendinti reformų darbotvarkę
Nors dauguma valdžios svertų Lenkijoje priklauso parlamentui, prezidentas turi teisę vetuoti įstatymus, todėl naujojo vadovo išrinkimas turi svarbių pasekmių šalies politinei kryptiai. Prezidento galia ypač aktuali premjero Donaldo Tusko centristinei vyriausybei, kuri siekia įgyvendinti liberalesnę socialinę ir ekonominę politiką.
K. Nawrockis, 42 metų amžiaus istorikas ir mėgėjiškas boksininkas, anksčiau vadovavęs nacionaliniam istorinės atminties institutui, kampanijos metu pabrėžė, kad sieks politikos, pirmenybę teikiančios Lenkijos piliečiams.
Jis pasižymėjo euroskeptiškomis pažiūromis ir konservatyvia laikysena migracijos klausimais, ypač pabėgėlių iš Ukrainos atžvilgiu. Jo kampaniją palaikė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, o patys rinkimai atidžiai stebėti ne tik Europos Sąjungoje, bet ir JAV, Rusijoje bei Ukrainoje.
Rinkimuose kandidatai ėjo koja kojon iki pat pabaigos
Lenkijos nacionalinė rinkimų komisija pranešė, kad sekmadienį balsavimo metu buvo užfiksuoti 232 galimi pažeidimai. Tai buvo paskelbta spaudos konferencijoje 18:30 valandą. Nors galutiniai rezultatai paskelbti tik pirmadienio rytą, pirmosios apklausos po balsavimo dar rodė R. Trzaskowskio pranašumą.
Tačiau jau po kelių valandų vadinamasis „vėlyvasis“ apklausos modelis atskleidė, kad K. Nawrockis laimi 50,7 % prieš R. Trzaskowskio 49,3 %. Nors oficialius rezultatus pirmadienį paskelbė rinkimų komisija, jau sekmadienio naktį Lenkijos žiniasklaida, įskaitant naujienų portalą „Onet“ ir naujienų agentūrą „Associated Press“, paskelbė, kad laimėtoju tampa K. Nawrockis.
Tai patvirtino ir komisijos interneto svetainėje paskelbta informacija, nurodanti, kad suskaičiuoti visi balsai. Ši pergalė gali reikšti potencialius iššūkius esamai centristinei vyriausybei, mėginančiai plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą su Europos Sąjunga ir laikytis atviresnės migracijos politikos.
Naujojo prezidento kursas: ar K. Nawrockis ves Lenkiją tolyn nuo Europos?
Karolio Nawrockio išrinkimas Lenkijos prezidentu žymi potencialų lūžio tašką šalies politinėje raidoje. Būdamas konservatyvių pažiūrų istorikas ir euroskeptiškos krypties šalininkas, jis neabejotinai turės įtakos tam, kaip Lenkija formuos vidaus ir užsienio politiką artimiausiais metais. Jo iškilimas į aukščiausią šalies postą gali atnešti aiškių poslinkių tiek socialiniais, tiek geopolitiniais klausimais.
K. Nawrockis tikėtina pristabdys arba vetuos liberalias iniciatyvas, ypač susijusias su moterų reprodukcinėmis teisėmis, LGBTQ+ bendruomenės apsauga ar teisinės valstybės stiprinimu. Tai kelia nerimą žmogaus teisių gynėjams, kuriems svarbu, kad Lenkija išliktų demokratinių vertybių gynėja Europos Sąjungoje.
Jo politinis kursas numato labiau nacionalistinę kryptį: K. Nawrockis viešai deklaravo siekį „patraukti Lenkiją nuo Europos srovės“ ir kurti politiką, kur prioritetas teikiamas lenkų interesams, ypač migracijos ir suvereniteto srityse. Tai reiškia galimą santykių su Briuseliu komplikavimą. Ypač dėl teisės viršenybės principų, dėl kurių Lenkija jau anksčiau konfliktavo su ES institucijomis.
Tarptautinėje arenoje K. Nawrockio prezidentavimas gali reikšti šiltesnius ryšius su JAV Respublikonų partijos atstovais, tačiau šaltėjančius santykius su Vakarų Europos lyderiais. Tuo pat metu jo retorika apie „suverenizmo“ stiprinimą leidžia tikėtis daugiau susidūrimų su bendrais ES sprendimais.
Galiausiai, prezidento ir vyriausybės santykiai taip pat gali tapti įtempti. Kadangi premjeras Donaldas Tuskas vadovauja liberaliai orientuotai vyriausybei, K. Nawrockio veto teisė gali tapti esminiu įrankiu stabdyti liberalią darbotvarkę. Tai atvers naują, galbūt konfliktinį, politinės kovos etapą Lenkijos viduje.
