JAV pasiūlymas skatina viltį dėl paliaubų Gazos ruože
JAV Artimųjų Rytų pasiuntinys Steve’as Witkoffas šią savaitę išreiškė optimizmą dėl galimybės tarpininkauti sudarant susitarimą, kuris užbaigtų daugiau nei 19 mėnesių trunkantį karą Gazos ruože[1].
„Jaučiu, kad turime geras galimybes pasiekti ilgalaikį sprendimą – laikinąsias paliaubas ir taikų konflikto sprendimą“, trečiadienį sakė S. Witkoffas.
Jo pasiūlymas, kurį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu viešai patvirtino, numato 60 dienų kovų pauzę, rimtas derybas dėl ilgalaikės taikos ir garantijas, kad Izraelis po įkaitų paleidimo neatnaujins karinių veiksmų, kaip tai įvyko žlugus ankstesnėms paliauboms kovo mėnesį.
Anonimiškumą išsaugoję šaltiniai atskleidė, kad per šią pauzę Hamas paleistų 10 gyvų įkaitų ir keletą kūnų, mainais už daugiau nei 1 100 palestiniečių kalinių, įskaitant 100 nuteistų už sunkius nusikaltimus, paleidimą.
Be to, kiekvieną dieną į Gazą būtų įleidžiama šimtai sunkvežimių su maistu ir humanitarine pagalba, siekiant sušvelninti beveik trijų mėnesių Izraelio blokados sukeltą badą.
Izraelio ir Hamas tikslai išlieka prieštaringi
Derybos dėl paliaubų išlieka sudėtingos, nes Izraelio ir Hamas pozicijos keliais esminiais klausimais stipriai skiriasi. Hamas reikalauja nuolatinės taikos, visiško Izraelio kariuomenės pasitraukimo iš Gazos ir didelės humanitarinės pagalbos srauto.
„Mes paleisime likusius įkaitus tik mainais už karo pabaigą ir visišką pasitraukimą“, sakė aukštas Hamas pareigūnas, pabrėždamas, kad įkaitai yra vienintelė jų derybinė galia.
Hamas taip pat pasiūlė perduoti valdžią politiškai nepriklausomam palestiniečių komitetui, kuris prižiūrėtų Gazos atstatymą. Tuo tarpu Izraelis atmeta šiuos reikalavimus, teigdamas, kad sutiks tik su laikinomis pauzėmis, skirtomis įkaitų paleidimui, ir siekia visiško Hamas sunaikinimo.
B. Netanyahu pabrėžė, kad Izraelis išlaikys „neribotą saugumo kontrolę“ Gazos ruože ir skatins palestiniečių „savanorišką emigraciją“, kas, ekspertų teigimu, greičiausiai pažeistų tarptautinę teisę. Šiuo metu Hamas laiko 58 įkaitus, iš kurių, manoma, apie trečdalis yra gyvi[2].
Abi pusės lieka įsitikinusios savo pozicijomis, o nesutarimai dėl paliaubų trukmės, laikinos ar nuolatinės, išlieka pagrindine kliūtimi derybose, kurias jau daugiau nei 18 mėnesių tarpininkauja JAV, Egiptas ir Kataras.
Vakarų Kranto gyvenvietės stiprina konfliktą
Izraelio sprendimas plėsti gyvenvietes Vakarų Krante dar labiau apsunkina taikos perspektyvas. Planuojama įteisinti 12 nelegalių postų, pastatyti devynias naujas gyvenvietes ir vieną esamos gyvenvietės dalį paskelbti atskira gyvenviete.
Izraelio gynybos ministras Israelas Katzas teigė, kad šie veiksmai „sustiprina mūsų suverenitetą Judėjoje ir Samarijoje“ ir yra „atsakas į palestiniečių terorizmą“. Organizacija „Peace Now“ šį žingsnį vadina didžiausia plėtra nuo 1993 m. Oslo susitarimų, įspėdama, kad tai „keičia Vakarų Kranto kraštovaizdį ir gilina okupaciją“.
Vakarų Krante gyvena apie 3 milijonus palestiniečių, susiduriančių su ribota savivalda ir griežta Izraelio karine kontrole, bei daugiau nei 500 000 Izraelio naujakurių. Tarptautinė bendruomenė daugumą šių gyvenviečių laiko nelegaliomis, o JT teismas pernai paskelbė Izraelio buvimą okupuotose teritorijose neteisėtu, ragindamas nedelsiant nutraukti gyvenvietų plėtrą.
Nepaisant to, Izraelis tvirtina, kad šios teritorijos yra istorinė žydų tautos dalis. Namų griovimai ir žemės konfiskavimas Vakarų Krante dar labiau riboja palestiniečių judėjimo laisvę, mažindami būsimo Palestinos valstybingumo galimybes.
