Karalius Karolis III kreipėsi į Kanados parlamentą tvyrant įtampai su JAV
Karalius Karolis III, viešėdamas Kanadoje kartu su karaliene Camilla, antradienį kreipėsi į šalies parlamentą neeiliniu metu. Tai buvo pirmasis kartas per beveik pusšimtį metų, kai monarchas skaito Sosto kalbą Otavoje. Šis vizitas ir kalba laikomi aiškiu paramos ženklu Kanados suverenitetui, atsižvelgiant į JAV prezidento Donaldo Trumpo pakartotinius pareiškimus apie siekį aneksuoti Kanadą ir paskelbti ją 51-ąja valstija[1].
„Turime pripažinti realybę: nuo Antrojo pasaulinio karo pasaulis nebuvo toks pavojingas ir nestabilus. Kanada susiduria su iššūkiais, kokių mūsų kartai dar neteko patirti“, kalbėjo Karolis III, kai kurias kalbos dalis skaitydamas prancūziškai.
Karalius pabrėžė, kad daug kanadiečių jaučia nerimą dėl sparčiai besikeičiančio pasaulio, o demokratija, pliuralizmas, teisinės valstybės principai, apsisprendimo teisė ir laisvė, tai vertybės, kurias Kanada turi ginti. Nors Sosto kalbos turinį parengia Kanados vyriausybė, Karolis įterpė ir asmeninių pastebėjimų apie šalies tapatybę, raidą bei jos vaidmenį pasaulyje.
Tai jau 20-asis Karolio vizitas Kanadoje ir pirmasis nuo tapimo monarchu 2022 metais. Jo dalyvavimas parlamento atidaryme laikomas strateginiu gestu, kuriuo siekiama pabrėžti Kanados nepriklausomybę ir skirtumus nuo JAV politikos.
Kanados vyriausybė stiprins gynybą ir santykius su Europa
Kalboje, parengtoje Kanados vyriausybės, Karolis III pažymėjo, kad šalis turi peržiūrėti savo gynybos strategiją. Buvo pranešta apie planus „atkurti, perginkluoti ir investuoti į Kanados ginkluotąsias pajėgas“. Taip pat pabrėžta būtinybė stiprinti karinę pramonę, bendradarbiauti su Europos partneriais per programą „ReArm Europe“, bei didinti karinį buvimą šiauriniuose regionuose, kurie tampa vis pažeidžiamesni geopolitinėse įtampose.
„Vyriausybė atliks savo pareigą apsaugoti kanadiečius ir jų suverenias teises, kad ir iš kur kiltų grėsmė“, kalbėjo Karolis III.
Kalboje taip pat buvo minima apie naują ekonominę ir saugumo politiką Kanados ir JAV santykiuose, kurioje pabrėžiamas „abipusės pagarbos ir bendrų interesų“ principas. Šis požiūris, anot Kanados premjero Marko Carney, pabrėžia, kad šalis sieks bendradarbiauti su JAV tik tada, kai tai aiškiai atitiks abiejų pusių interesus[2].
Kartu monarchas akcentavo, kad karūna jau ilgą laiką yra vienybės simbolis Kanadoje ir atlieka stabilumo bei tęstinumo funkciją. „Karūna atspindi Kanados istorijos giją nuo praeities iki dabarties ir tai vienybės ženklas, kurį būtina puoselėti“, pažymėjo jis.
Karolio kalba vertinama kaip atsakas į JAV spaudimą
Premjeras M. Carney pasveikino Karalių ir Karalienę atvykstant į Kanadą, pabrėždamas „istorinius ryšius su Jungtine Karalyste, kuriuos krizės tik sutvirtina“. Interviu nacionaliniam transliuotojui jis teigė, kad Karolio III kalba perduoda aiškią žinią: „mes esame stiprūs, mes esame laisvi ir atėjo metas šias vertybes dar labiau stiprinti“.
M. Carney taip pat pridūrė, kad per didelė priklausomybė nuo Jungtinių Valstijų „nebeatrodo protinga“, todėl Kanada ieško naujų bendradarbiavimo krypčių, ypač Europoje.
„Geografinis artumas ilgą laiką buvo svarbiausia vienijanti jėga. Tačiau dabar Kanada, vadovaujama premjero M. Carney, žvalgosi už Atlanto, neatsiribodama nuo JAV, bet ieškodama subalansuotesnių ryšių“, teigė žurnalistas Jeffrey Dvorkin.
Karališkoji pora į parlamentą vyko karieta per Otavos gatves, o pats Karolis III kalboje taip pat išdėstė pagrindinius vyriausybės planus vidaus politikos srityje. O tai apėmė įsipareigojimus dėl įperkamo būsto, mokesčių lengvatų vidurinei klasei ir prekybos tarp provincijų kliūčių mažinimo.
Nors didžioji dalis kanadiečių yra abejingi monarchijai, šis vizitas laikomas svarbiu politiniu momentu. Karolis ne tik pristatė Kanados vyriausybės prioritetus, bet ir išreiškė pasitikėjimą jos suverenitetu, tvirtindamas, kad ši šalis yra pasirengusi savarankiškai formuoti savo kelią.
