JAV gynybos departamentas priėmė Kataro dovaną: prabangus Boeing 747 taps naujuoju „Air Force One“
JAV Gynybos departamentas oficialiai patvirtino, kad priėmė prabangų „Boeing 747-8“ lainerį, padovanotą Kataro, kuris laikinai bus naudojamas kaip naujasis prezidento Donaldo Trumpo orlaivis „Air Force One“. Tai viena didžiausių užsienio šalių dovanų, kada nors atitekusių JAV vyriausybei, tačiau šis žingsnis sulaukė aštrios politinės ir teisinės kritikos[1].
„Gynybos sekretorius priėmė lėktuvą pagal visus federalinius įstatymus ir taisykles“, teigė Pentagono atstovas spaudai Seanas Parnellas. Anot jo, departamentas užtikrins visus reikiamus saugumo ir funkcinius reikalavimus, kad orlaivis galėtų saugiai gabenti Jungtinių Valstijų prezidentą.
Oro pajėgos, atsakingos už prezidentinių lėktuvų priežiūrą, nurodė ruošiančios kontraktą orlaivio modifikacijai, tačiau konkreti informacija laikoma įslaptinta. Šiuo metu „Boeing“ vis dar dirba prie dviejų naujų „Air Force One“ lėktuvų, kurie turėtų būti pristatyti tik 2027 metais. Kataro lėktuvas, kol kas laikomas San Antonijuje, Teksase, bus naudojamas laikinai. Ir jei bus gauta visa reikalinga kongreso ir saugumo tarnybų priežiūra.
Politikai ir ekspertai įspėja apie konstitucinius bei saugumo pažeidimus
Lėktuvas, kurio rinkos vertė siekia apie 200 mln. dolerių, anksčiau priklausė Kataro karališkajai šeimai ir turėjo prabangiai įrengtą interjerą su poilsio zonomis, medžio apdaila ir miegamuoju apartamentu. Vis dėlto, kol kas orlaivyje nėra būtinų saugumo sistemų, įprastai įdiegtų „Air Force One“: nuo priešraketinių sistemų iki įrenginių, apsaugančių nuo elektromagnetinio sprogimo[2].
Kritiką išreiškė tiek demokratai, tiek respublikonai. Senatorius Chuckas Schumeris įregistravo įstatymo projektą, kuris uždraustų naudoti bet kokį užsienio lėktuvą kaip „Air Force One“, o taip pat draustų naudoti mokesčių mokėtojų lėšas jo modifikavimui. „Šis precedento neturintis veiksmas sutepta prezidento instituciją“, pareiškė C. Schumeris.
Kai tik pasklido žinia apie Kataro planuojamą dovaną, nomonės pradėjo plūsti neprašant. Senatorė Tammy Duckworth įspėjo, kad bandymas greitai pritaikyti Kataro dovanotą orlaivį gali lemti saugumo spragų. „Tai ne tik konstituciškai abejotina, bet ir pavojinga“, pažymėjo ji.
Oro pajėgų sekretorius Troy Meink pripažino, kad lėktuvui reikės „didelio masto“ modifikacijų. Tačiau konkrečios datos, kada orlaivis bus paruoštas skrydžiams, nepateikiamos. Gynybos departamentas taip pat neatskleidė, kiek kainuos jo atnaujinimas, tačiau buvę kariuomenės pareigūnai teigia, kad kaina gali viršyti 1 mlrd. dolerių.
D. Trumpas ginasi: tai ne jam, o JAV oro pajėgoms
Donaldo Trumpo teigimu, lėktuvas buvo padovanotas „JAV oro pajėgoms, o ne man“. Baltuosiuose rūmuose per susitikimą su Pietų Afrikos prezidentu Cyrilu Ramaphosa jis sakė: „Jie dovanoja mums lėktuvą, tai nuostabu.“
D. Trumpas tvirtina, kad tai padės sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigų, nes naujų prezidentinių lėktuvų, kuriuos gamina „Boeing“, gamyba vėluoja. „Kodėl mes, kaip JAV, turėtume atsisakyti tokios dovanos, jei kitiems šalis nuolat padeda?“ sakė jis per interviu televizijoje „Fox News“.
Vis dėlto, net ir tarp respublikonų atsirado abejojančių. Senato daugumos lyderis Johnas Thune pareiškė, kad „jei šis scenarijus virs realybe, Kongresas atidžiai tirs visus susitarimo aspektus“.
Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahman Al-Thani gynė sprendimą padovanoti lėktuvą. „Tai ne bandymas daryti įtaką, o abipusės partnerystės išraiška. Mes visada stengiamės stiprinti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis“, sakė jis. Kataras dovanoja ne tik Valstijoms.
Kataras yra didžiausias užsienio donoras JAV universitetams. Bet kitoms šalims aktyviai teikia humanitarinę pagalbą: po 2014 m. konflikto Gazos Ruože pažadėjo 1 mlrd. dolerių atstatymo darbams, o po 2011 m. žemės drebėjimo Japonijoje įsteigė „Qatar Friendship Fund“, skirtą atstatymo projektams.
Kataras taip pat investavo į įvairių šalių infrastruktūrą ir ekonomiką. Kazachstane jis finansavo islamo centro statybą Astanoje ir pažadėjo 35 mln. dolerių dviem gimdymo namams bei mokyklai. Graikijoje 2013 m. Kataras teikė paramą šalims, susidūrusioms su krizėmis. Libanui po konflikto su Izraeliu 2023 m. skyrė 60 mln. dolerių kariuomenės atlyginimams ir 162 karinius automobilius. Sudane 2023 m. pažadėjo 50 mln. dolerių humanitarinei pagalbai. Po 2023 m. žemės drebėjimų Turkijoje ir Sirijoje Kataras pristatė 10 000 mobilių namelių.
