Kinija tampa didžiausia PSO rėmėja, pakeisdama pasitraukiančias JAV
Kinija paskelbė per penkerius metus skirsianti 500 mln. dolerių Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO). Toks žingsnis žymi Kinijos siekį perimti lyderystę pasaulinėje sveikatos politikoje, kai Jungtinės Valstijos traukiasi iš tarptautinių organizacijų. Šį įsipareigojimą Pasaulio sveikatos asamblėjoje Ženevoje pristatė Kinijos vicepremjeras Liu Guozhongas, teigdamas, kad parama skiriama „kovoje su vienašališkumu“[1].
„Pasaulis šiuo metu susiduria su vienašališkumo ir galios politikos pasekmėmis, kurios kelia rimtų grėsmių globaliam sveikatos saugumui. Kinija tvirtai tiki, kad tik solidarumas ir tarpusavio pagalba gali sukurti sveikesnį pasaulį“, sakė Liu, Kinijos politikas, Komunistų partijos Politinio biuro narys ir nuo 2023 m. kovo mėn. einantis Kinijos vicepremjero pareigas.
Šis žingsnis buvo priimtas tuo metu, kai buvęs JAV prezidentas D. Trumpas įsakė šalies pasitraukimą iš PSO, taip palikdamas Kinijai galimybę tapti didžiausia organizacijos rėmėja ir įtakingiausia nare. Tuo metu JAV sveikatos ir žmogaus paslaugų sekretorius Robertas F. Kennedy jaunesnysis PSO pavadino „biurokratiniu monstru“ ir „merdinčia organizacija“.
Kinija stiprina pozicijas tarptautinėje arenoje, naudodamasi JAV pasitraukimu
Kinijos lyderis Xi Jinpingas siekia stiprinti šalies įtaką pasaulyje, pasinaudodamas JAV atsitraukimu nuo globalių įsipareigojimų. Pasak Fudano universiteto profesoriaus Zhao Minghao, „Trumpo administracijos puolimai prieš tarptautinį valdymą ir jo nepagarba tam sukūrė galimybes Kinijos diplomatijai“.
Jau anksčiau Kinija plėtė savo įtaką tokiose organizacijose kaip Jungtinės Tautos. Iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, Kinija yra didžiausia taikos palaikymo misijų dalyvė. Praėjusią savaitę Kinijos gynybos ministras Dong Junas lankydamasis Europoje pažadėjo dar labiau prisidėti prie taikos operacijų[2].
Analitikų vertinimu, Kinija siekia daryti įtaką tarptautinėms normoms, tuo pačiu įtvirtindama savo vaidmenį pasaulinėse tiekimo grandinėse. Zhao taip pat teigia, kad Pekinas aktyviau įsitrauks į globalias sveikatos, klimato kaitos ir žaliųjų technologijų sritis. Kinija gamina daugiau nei 60 proc. pasaulio elektromobilių ir apie 80 proc. jų akumuliatorių.
Skirtingai nei JAV, kurios pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo, Kinija toliau tvirtina savo įsipareigojimus šiam susitarimui ir didina investicijas į žaliąją energetiką Pietryčių Azijoje bei kituose regionuose.
Taivano klausimas lieka Kinijos diplomatinių pastangų centru
Be finansinių įsipareigojimų, Kinija naudojasi PSO kaip platforma savo teritorinėms pretenzijoms įtvirtinti. Taivanas, kuriam Kinijos komunistų partija reiškia teritorines pretenzijas, jau devynerius metus nebuvo įleistas į Pasaulio sveikatos asamblėją.
„Taivano regionas, jei nėra gavęs centrinės vyriausybės leidimo, neturi jokio pagrindo, priežasties ar teisės dalyvauti WHA“, teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Tai sulaukia kritikos iš sveikatos ekspertų. Nacionalinio Taivano universiteto visuomenės sveikatos profesorius Chen Hsiu-hsi pažymi, kad „Kinija jau seniai naudojasi sveikatos diplomatija, kad trukdytų Taivano tarptautiniam dalyvavimui ir matomumui“.
Jo teigimu, Pekinas užmezgė glaudžius ryšius su įvairiomis šalimis ir skatina savo darbotvarkę per tuos forumus, kuriuose JAV nedalyvauja, taip apsunkindamas Taivano pastangas būti išgirstam.
Kinijos įsitraukimas į PSO taip pat gali sumažinti tarptautinę kritiką dėl jos veiksmų per COVID-19 pandemijos pradžią. Kaip antradienį pažymėjo Kinijos delegacijos atstovas Ženevoje, „yra stulbinama, kad tokia šalis kaip JAV, kuri paskelbė apie savo pasitraukimą iš PSO, kritikuoja kitą šalį, kuri didina savo investicijas į šią organizaciją“.
