- Tik Seimo narių atlyginimai padidėjo beveik dvigubai – tačiau ne eilinio piliečio
- Šeimai svajonė – pamatyti Gedimino pilį
- Valdininkų algų didinimas užtikrina teisingą pajamų paskirstymą visuomenėje?
Tik Seimo narių atlyginimai padidėjo beveik dvigubai – tačiau ne eilinio piliečio
Kol vieniems pora tūkstančių siekiantis darbo užmokestis atrodo it aukso kalnai – tolimi ir nepasiekiami, kitiems ši suma, regis, asocijuojasi su duonos trupiniais ir suplyšusių kojinių padais. Tačiau viena Lietuvoje gyvenanti gausi šeima atskleidė, esą už tokią sumą jie pavalgo gyvendami devyniese. Tiesa, šioji ne tik geba prasimaitinti, bet ir pakeliauti po kai kuriuos šalies kampelius. Dalies žmonių akimis, bėda ta, kad pastarajai įplaukų taip lengvai pasididinti nepavyksta – nelyg Seimo nariams.
Žinoma, kad 2024 m. spalio mėn. įsigaliojo nauji Seimo narių atlyginimų dydžiai, kurie žymiai padidėjo lyginant su ankstesniais metais. Anksčiau pareiginė alga buvo 3 608,4 euro (apie 2 183,08 euro „į rankas“). Nuo 2024 m. spalio ji padidėjo iki 6 248,9 euro (apie 3 780,59 euro „į rankas“)[1]. Seimo pirmininkai anksčiau gaudavo 4 798,8 euro (apie 2 905,87 euro „į rankas“), nuo 2024 m. spalio – 8 748,46 euro (apie 5 290,59 euro „į rankas“). Kitiems Seimo pirmininko pavaduotojams ir opozicijos lyderiui nuo 4 166,4 euro (apie 2 524,87 euro „į rankas“) pakilo iki 7 498,68 euro (apie 4 535,59 euro „į rankas“).
Tai reiškia, kad Seimo narių atlyginimai padidėjo beveik dvigubai. Su šiais pokyčiais, buitiškai tariant, prakiuro ir pastarųjų pilvai bei praplatėjo piniginių skyriai. Tuo tarpu eilinės šalies šeimos planai bei lūkesčiai liko kabėti padebesyse, viltingai laukiant saulės spindulių ant šypsenomis nukloto virtuvės stalo.
Kitiems žmonėms nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) padidėjo iki 1038 eurų. Tačiau paraleliai padidėjo ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos – dabar jos siekia 72,45 euro per mėnesį. Šie pokyčiai paveiks tiek darbuotojus, tiek darbdavius, taip pat savarankiškai dirbančius asmenis, kurie patys moka PSD įmokas.
Šeimai svajonė – pamatyti Gedimino pilį
Prieš pora metų pasklido žinia, esą Pakruojo rajono šeimoje gimė 13-as vaikas[2]. Tuomet šeimos galva atskleidė, kiek pinigų reikia šeimai išlaikyti. Nors be naujagimio, tuomet buvo dar septyni vaikai (kiti penki gyvena savarankiškai), tiek mama, tiek tėtis reiškė optimistišką požiūrį susiklosčiusiu gyvenimo keliu:
„Jei tik nori, galima į atitinkamą sumą įtilpti ir laimingai gyventi”, – tvirtino jie. Nors, kaip teigė, kartais tenka apkirpti svajonėms sparnus – mat šeima atviravo toliau nei Lietuva neišvykstanti, tuo tarpu Gedimino pilis – viena iš svajojamų aplankyti objektų – pastarųjų manymu, laimė slypi ne piniguose.
Tėvai atskleidė paslaptį, kaipgi pavyksta išmaitinti gausią šeimyną. O patarimas bemaž paprastas: mokėti žvelgti į pasaulį dėkingumo kupinomis akimis ir vienas kitą palaikyti. Be to, kad apstu žaislų, o ir naujiems drabužiams besiruošiant mokyklai finansų neva pakanka, jie atsideda santaupų net ir vasaros iškyloms. 13 vaikų pagimdžiusi moteris pasakojo didesnės pagalbos ar dėmesio iš rajono valdžios nesulaukianti, tačiau jos ji ir neieško. Mat daugelis dalykų, gausios šeimos manymu, priklauso nuo požiūrio.
Valdininkų algų didinimas užtikrina teisingą pajamų paskirstymą visuomenėje?
Priešingai nei pastarieji, Seimo nariai, regis, įprato prie aukso dulkėmis nubarstytų kopūstų salotų. Dalis tautiečių rėžia, esą lengvabūdiškas požiūris ypatingai tarpsta šiuose visuomenės sluoksniuose, tuo tarpu žmogiškumas galiausiai išnyks kartu su prie Seimo nario algos pridėtu papildomu skaičiuku.
Žinoma, kad 2024 m. lapkritį Seimo narys Eugenijus Gentvilas viešai komentavo parlamentarų atlyginimus, teigdamas, kad ankstesnės algos, siekusios apie 2000 eurų, buvo neadekvačios[3]. Jis prasitarė:
„Šios algos buvo neadekvačios. Tai buvo atlyginimai arti 2000 eurų – gaudavo 7000 litų. Po to susimažino iki 5500, dabar čia per visokias minimalias kompensacijas 2100 eurų. Valkatoms galbūt atrodo, kad tai labai daug.“
Nors vėliau už šiuos žodžius jis širdingai atsiprašė, greičiausiai nieko stebėtino, jog šis pasisakymas sulaukė visuomenės dėmesio ir diskusijų apie Seimo narių atlyginimų dydį bei jų požiūrį. Tai viena priežasčių, dėl ko išryškėjo faktas, liudijantis ekonominę atskirtį paraleliai augančioms valdininkų užmačioms.
Remiantis 2023 m. duomenimis, Lietuvoje skurdo rizikos lygis siekė 20,6 proc., tai yra apie 589 tūkst. gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Skurdo rizikos riba 2023 m. buvo 564 eurai per mėnesį vienam asmeniui. Verta atkreipti dėmesį, jog skurdo rizikos lygis yra susijęs su pajamų nelygybe ir socialinės apsaugos sistemos efektyvumu. Nors mėgstama kartoti, esą siekiant mažinti skurdo lygį, būtina stiprinti socialinės apsaugos priemones, skatinti užimtumą ir užtikrinti teisingą pajamų paskirstymą visuomenėje, pastarasis vardiklis, matomai, lieka pamintas kažkam po padu.
