77 tyrimas: „Michelin“ žvaigždutės – už A. Kubiliaus restorano reklamą mokesčių mokėtojai paklojo virš 2 mln. eurų

„Michelin“ žvaigždučių Lietuvoje kaina – 1,8 milijono eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės

Prieš kelias savaites šalį apskriejo žinia, jog Lietuva tapo naujausia šalimi, patekusia į „Michelin“ gidą, o „Michelin“ žvaigždutėmis buvo apdovanoti net keturi restoranai. Toks apdovanojimas sukėlė liaupsių bangą ir aiškinimus, jog prestižinis laimėjimas esą rodo aukščiausią restoranų lygį. Tačiau kiek iš tiesų Lietuvai kainavo privačių restoranų „Michelin“ žvaigždės ir ką jos apskritai reiškia?

Svarbu pažymėti, kad įtraukimo į „Michelin“ gidą paslaugos reklamuojant įvertintus Lietuvos restoranus yra mokamos. Žinant, kad Lietuvos restoranuose turi apsilankyti „Michelin“ inspektoriai, turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ jau iš karto planavo, kad su tuo susijusioms paslaugoms išleis 1,67 mln. eurų^[1]. O dabar, kai yra žinoma tiksli sutartis su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), jau kalbama apie kiek didesnę sumą.

Pagal sutartį, kuri buvo sudaryta su VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, per trejus metus už „Lietuvos gastronomijos sektoriaus vertinimo ir tarptautinio viešinimo paslaugas“ turėtų būti sumokėta 1,8 mln. eurų. Nors reklamuojami privatūs restoranai, už šį malonumą mokės ne jie, o visi mokesčių mokėtojai. Juk „Keliauk Lietuvoje“ yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuruojama viešoji įstaiga, kuri atsakinga už šalies turizmo rinkodarą Lietuvoje ir užsienyje.

Viešosios įstaigos atstovė Dovilė Seliukė sakė, kad šie pinigai skiriami viskam, kas susiję su „Michelin“ inspektoriais ir žvaigždutėmis:

„Sutartis galioja 3 metus, tad suma numatoma 3 metams. Tai apima patikrinimą, viešinimą ir kitus dalykus, kurie gali įvykti per artimiausius 3 metus.“

„Norime pabrėžti, kad viešojo pirkimo suma nėra lygi sutarties sumai“, – teigė D. Seliukė, taip pat pabrėždama, kad konkretūs susitarimai yra konfidencialūs.

Sutartyje nurodoma, jog „Keliauk Lietuvoje“, kaip perkančioji organizacija nori gauti kasmetinį Lietuvos gastronomijos sektoriaus įvertinimą ir tarptautines viešinimo paslaugas. Viešoji įstaiga „perka teritorijos gastronomijos sektoriaus įvertinimą, pasitelkiant unikalią ir savarankišką metodologiją, bei viešinimo paslaugas“^[2].

Pernai gruodį ūkio ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė paskelbė, kad Lietuva pirmąją „Michelin“ žvaigždę tikisi gauti 2024 metais. Tuomet buvo spėliojama, kad „Michelin“ inspektorių vizitas gali kainuoti apie 500 tūkst. eurų^[3]. Tačiau, kaip jau įprasta su įvairiais šalies valdančiųjų planais, galiausiai suma išsipūtė net kelis kartus.

„Michelin“ žvaigždučių realios naudos nežino net ir jas prisišaukusi agentūra „Keliauk Lietuvoje“

Tokios nemenkos sumos pateisinamos tuo, jog tikimasi pritraukti daugiau turtingų turistų. Yra spėliojama, kad „Michelin“ žvaigždutės Lietuvai atneš po ~3-4 milijonus eurų per metus, nes į šalį atvyks gastronomija besidomintys asmenys. Tačiau ar taip tikrai nutiks lieka neaišku, nes nėra jokių tikslių duomenų, kokiu mastu (ir ar apskritai) išauga gastronominis turizmas, kai tam tikroje vietoje atsiranda „Michelin“ žvaigždučių.

Latvija ir Estija jau yra gavusi „Michelin“ žvaigždžių, tačiau Lietuva neturi jokių stipriai išaugusio turizmo duomenų net ir iš kaimyninių šalių. Pasak D. Seliukės, fiksuojamas tik tokį apdovanojimą gavusių restoranų populiarumo augimas. Tačiau ir tokios kalbos nėra pagrįstos realia statistika. D. Seliukė pripažino^[4]:

„Tokių duomenų konkrečiai iš tikrųjų nėra nė vienoje šalyje. Galime tik fiksuoti konkretų poveikį restoranams. Restoranai (kurie gavo žvaigždutes – red.) bent jau pusantro–du mėnesius į priekį yra tikrai užimti.“

Įdomu dar ir tai, jog bendra informacija apie išaugusį gastronominių turistų keliavimą lankant būtent gide nurodytus restoranus yra teikiama pačios „Michelin“ kompanijos. O valstybinės institucijos, išleidžiančios milijonus, kad prisikviestų „Michelin“ ekspertus, net nesigilina kokią naudą iš to gauna ir ar apskritai tai nėra tik smarkiai išpūstas burbulas.

Tad kyla klausimas, ar nebuvo galima pritraukti naujų turistų valstybines lėšas skiriant pačios Lietuvos vertintojams ar įdomių idėjų įgyvendinimui. Ypač, kai gyvename interneto amžiuje, kur socialiniai tinklai ir žiniasklaida padeda užtikrinti, kad restoranai ar kitos įdomios vietos neliktų nepastebėtos net ir nebūdamos brangiai kainuojančiame gide. Juk dabar įvairūs tinklaraštininkai, socialinių tinklų žvaigždės ir vadinamieji nuomonės formuotojai gali sukurti kur kas didesnę, labiau atsiperkančią reklamą nei „Michelin“ žvaigždutės.

„Michelin“ žvaigždutę gavo ir Andriaus Kubiliaus restoranas „Nineteen18“

Šiais metais „Michelin“ žvaigždę gavo keturi Lietuvos restoranai – „Džiaugsmas“, „Demo“, „Pas mus restoranas“ ir „Ninteen18“. ~1,8 milijonus eurų Lietuvai kainavusios žvaigždutės vargu ar turės kažkokios reikšmės eiliniams šalies gyventojams. Vidutines ar žemesnes nei vidutines pajamas uždirbantys asmenys veikiausiai net niekuomet neužeis paragauti šių taip išgirtų restoranų patiekalų.

Juk sotūs, įmantresni pagrindiniai patiekalai šiuose restoranuose atsieina ir 50 ar 60 eurų, o už degustacinę vakarienę gali tekti pakloti net ~85-100 eurų^[5]. Tad vargu ar eilinis minimalią ar kiek didesnę algą gaunantis lietuvis norėtų vienai vakarienei atseikėti net ~dešimtadalį savo mėnesinio atlyginimo.

Tiesa, patys šefai jau džiaugiasi išaugusiu susidomėjimu, mat 1,8 milijonus eurų valstybinių pinigų atsiėjęs „Michelin“ inspektorių pasikvietimas į Lietuvą jau davė vaisių. Pasak šefų, laisvą laiką rezervacijai jų restoranuose įmanoma surasti tik po 40-50 dienų^[6].

Tai gan nemenkas kontrastas, lyginant su negailestingais metais restoranams. Juk per trumpą laiką dėl bankroto užsidarė jau ne viena puikiai žinoma maitinimo įstaiga. Pavyzdžiui, vos prieš keletą dienų apie bankrotą paskelbė 14 metų veikęs restoranas-alinė „Leičiai“^[7]. Tai buvo viena iš tų vietų, kurios kvietė lankytojus paragauti tradicinių lietuviškų patiekalų ir rūsyje brandinto alaus. Tačiau kol mūsų tradicinio maisto įstaigos nesulaukia dėmesio, reklamą ir pripažinimą už valstybinius pinigus gavo vargiai su lietuvių tradicijomis kažką bendro turintys restoranai.

Įdomus sutapimas, jog tarp „Michelin“ žvaigždę gavusių restoranų atsidūrė ir vienas žinomo ilgamečio politiko vadovaujamas restoras. Prestižine žvaigžde dabar galinčiame džiaugtis restorane „Nineteen18“ šefu dirba Andriaus Kubiliaus sūnus, kurio vardas sutampa su tėvo. Šefo A. Kubiliaus sėkme socialiniuose tinkluose pasidžiaugė pats politikas^[8]:

„Jaunėlio sūnaus, taip pat Andriaus Kubiliaus vadovaujamas „Nineteen18“ restoranas pelnė „Michelin“ žvaigždę!!! Sveikinu, džiaugiuosiu, didžiuojuosi!!!

Ypač kai mano asmeniniai gebėjimai virtuvėje baigiasi ties kiaušiniene ir virtomis dešrelėmis. Akivaizdi mamos, močiutės ir promočiutės genų įtaka. Stiprūs tie Starkų genai.“

Restoranas „Nineteen18“ yra įsikūręs Vilniaus senamiestyje. Čia jo durys pirmą sykį atvertos 2018 metais.

„Michelin“ gidas – padangų pardavėjų rinkodaros triukas

Bet pradėkime nuo dabar taip liaupsinamo „Michelin“ gido istorijos. Ar kada susimąstėte, kaip restoranai gauna „Michelin“ žvaigždutes? Arba kaip atsirado „Michelin“ žvaigždžių vertinimo sistema? Pasirodo, jog dabar bene prestiziškiausiu laikomo vertinimo istorija mažai susijusi su virtuve ir įspūdingiausiais pasaulio šefais.

„Michelin“ žvaigždučių atsiradimas sutampa su automobilio išradimu. Visame pasaulyje jau daugelį metų žinomą restoranų gidą dar 1900 metais sugalvojo ne kažkokie įspūdingi virtuvės šefai, o prancūzų padangų bendrovė „Michelin Tire“.

Andre ir Edouardas Michelinai, kurie ir parengė pirmąjį „Michelin“ gidą, tiesiog siekė paskatinti keliones automobiliais, taip didindami automobilių, o drauge ir padangų paklausą^[9]. Broliai tiesiog žinojo, kad jei kas nors ir galėtų įtikinti prancūzą pirkti daugiau padangų, tai jo skrandis. Taigi, „Michelin“ vadovas buvo sukurtas tik tam, kad gudrūs verslininkai galėtų gauti didesnį pelną.

Pirmasis prancūziškas gidas buvo dalinamas nemokamai ir jame buvo galima rasti detalius žemėlapius bei instrukcijas, kaip taisyti ir keisti padangas. O tam, kad vairuotojai labiau norėtų naudotis savo automobiliais bei užsimanytų keliauti didesnius atstumus, gide buvo įtrauktas sumanus populiariausių Prancūzijos maršrutų sąrašas. Jame buvo galima rasti patogiai sudėliotus restoranus, viešbučius, degalines ir net mechanikus.

Tad „Michelin“ padangų gamintojai sumaniai panaudojo gurmaniškas keliones, kad parduotų daugiau padangų. Tai buvo genialus rinkodaros triukas.

Vos per dešimtmetį „Michelin“ vadovas sparčiai išsiplėtė ir tapo prieinamas visoje Europoje bei Šiaurės Afrikoje. Šis gidas net buvo vadinamas „turistų biblija“, kurią turėdavo kiekvienas keliautojas Prancūzijoje. Todėl akivaizdu, jog tokia reklama iš tiesų pasitarnavo automobilių ir padangų verslui.

Tiesa, 1914 metais prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas laikinai sustabdė vadovo gamybą. Jis ir vėl pradėtas rašyti tik po 6 metų. Tačiau tuomet padangų gamintojai sugalvojo naują pasipelnymo būdą – ėmė pardavinėti „Michelin“ gidą už 7 frankus. Kad eiliniai prancūzai susigundytų pirkti naująjį gidą, iš jo buvo pašalinta reklama, įtrauktas viešbučių sąrašas, o restoranai buvo suskirstyti į kategorijas. Broliai Michelinai taip pat sugalvojo įdarbinti slaptus valgytojus, kurie anonimiškai lankytų ir vertintų restoranus.

Dar po 6 metų, t. y., 1926 metais, buvo pradėtos teikti „Michelin“ žvaigždutės. Pirmąsias žvaigždutes gavo visi Prancūzijos restoranai, jei jie buvo įvertinti kaip „puikaus maitinimo įstaiga“. O 1931 metais reitingavimo sistema išsiplėtė iki ir dabar naudojamų trijų žvaigždučių. Kas prasidėjo tik kaip vietinis gidas, siekiant paskatinti padangų pardavimus, dabar yra išaugęs į prestižinį gidą, apimantį net 37 Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos šalis.

„Michelin“ vertinimo standartai, ekspertai ir visa kita informacija yra slapta ir apipinta gandais

Nors nuo pirmųjų įvertinimų prabėgo jau daugybė metų, tačiau „Michelin“ tvirtina, kad vis dar laikosi tos pačios misijos: atrasti kulinarinėms kelionėms tinkamas vietas, nukreipti keliautojus bei vietos gurmanus į jų nuomone geriausius restoranus ir skleidžiant žinią apie skirtingų šalių virtuves skatinti žmones daugiau keliauti bei mėgautis maistu. Tik vargu ar galima tikėti, kad visa tai organizuojama vien iš nesavanaudiškų paskatų. Dėl didesnio pelno siekio prasidėjęs restoranų gido kūrimas neabejotinai ir toliau neša didelius pinigus.

Tiesa, nemenkos sumos teka jau ne dėl padangų pardavimų, o tiesiogiai dėl pačių žvaigždučių. Kad prisišauktų „Michelin“ vertintojus ir gautų taip trokštamą reklamą, valstybės ar pavieniai miestai yra pasiryžę mokėti milijonus.

Kaip teigiama oficialiame puslapyje, „Michelin“ žvaigždė suteikiama restoranams, siūlantiems išskirtinį maistą. Renkant šio apdovanojimo vertus restoranus yra atsižvelgiama į penkis kriterijus: ingredientų kokybę, skonių harmoniją, maisto gaminimo technikos meistriškumą, per patiekalus atsiskleidžiantį virtuvės šefo individualumą ir, kas ne mažiau svarbu, pastovios kokybės užtikrinimą tiek žvelgiant į meniu, tiek vertinant ilgesnį laikotarpį.

„Michelin“ ekspertai esą vadovaujasi tais pačiais vertinimo standartais ir atskaitos taškais, kad ir kurioje pasaulio vietoje būtų jų žvaigždę pretenduojantis gauti restoranas. Tačiau nors oficialiai aiškinama, kad standartai yra visur vienodi, tai mažai tikėtina ar net apskritai neįmanoma^[10].

Be to, aiškinama, kad inspektoriai parengia išsamią ataskaitą apie bendrą kulinarinę patirtį, įskaitant patiekalų kokybę ir pateikimą. Tik šių paslaptingų ataskaitų patys restoranai ar kiti su vertinimu nesusiję asmenys taip niekada ir nepamato.

Net nėra pilnai aišku, kaip „Michelin“ vertintojai nusprendžia išmėginti tam tikrą restoraną. Yra žinoma tik tiek, jog jie gali atsižvelgti į skaitytojų gautas rekomendacijas. Patys restoranai taip pat gali paprašyti būti įvertintais ir galbūt įtrauktais į „Michelin“ vadovą.

Galima gauti skirtingą „Michelin“ žvaigždžių kiekį^[11]:

• Viena „Michelin“ žvaigždė suteikiama restoranams, naudojantiems aukščiausios kokybės ingredientus ir kurių patiekalai buvo įvertinti kaip išskirtinio skonio bei gaminami nuolatos išlaikant aukštus standartus. Į tokius restoranus esą verta sustoti važiuojant pro šalį.
• Dvi „Michelin“ žvaigždės skiriamos tuo atveju, kai „meistriškai pagamintuose patiekaluose atsiskleidžia šefo asmenybė ir talentas“, o maistas yra rafinuotas bei įkvepiantis. Dėl dvi žvaigždutes gavusių restoranų esą verta nukrypti nuo pradinio maršruto.
• Trys „Michelin“ žvaigždės – tai aukščiausias apdovanojimas, suteikiamas už puikius savo profesijos viršūnėje esančių šefų patiekalus. Tris žvaigždutes gauna tie restoranai, kurių patiekalams esą lemta tapti klasika, o jų gaminimas yra pakeltas iki tikrų tikriausios meno formos. Dėl tokios išskirtinės virtuvės netgi verta specialiai susiplanuoti kelionę.

Restorano apdaila, jo formalumas ar neformalumas, siūlomas maisto stilius neturi įtakos „Michelin“ žvaigždės gavimui. Taip pat nėra atsižvelgiama į aptarnavimą ir siūlomas paslaugas. Pasak organizatorių, šis apdovanojimas yra skiriamas atsižvelgiant tik į maistą lėkštėje, kurį vertina slapti „Michelin“ vertintojai.

Be šių žvaigždžių „Michelin“ taip pat suteikia „Bib Gourmand“ apdovanojimą, kuris skiriamas sumaniam, kokybiškam patiekalų gaminimui už prieinamą kainą. O žalioji „Michelin“ žvaigždė yra naujausias apdovanojimas, kuris pradėtas teikti tik 2020 metais. Ši žvaigždė skiriama restoranams, kurie laikomi siektinu pavyzdžiu, kai kalba pasisuka apie tvarią gastronomijos praktiką.

Restoranai „Michelin“ žvaigždėmis apdovanojami kasmet. Vertintojai ne tik ieško naujų restoranų, kurie būtų verti šios žvaigždės, bet ir vis iš naujo vertina „Michelin“ žvaigždę jau gavusius restoranus. Teigiama, jog nuolatinis restoranų stebėjimas vyksta tik dėl vertintojų siekio „užtikrinti, kad svečiams būtų siūlomi tokie pat aukšti maisto gaminimo standartai“. Tad šiais metais žvaigždę gavęs restoranas jos gali netekti jau kitais metais, jei vertintojai nusprendžia, kad maistas nebėra tokio aukšto lygio kaip prieš tai.

Tiesa, restoranas niekada nesulaukia jokių detalių „Michelin“ vertintojų atsiliepimų apie savo patiekalus. Tad netekęs žvaigždutės arba jos norėjęs, bet taip ir negavęs restoranas net nežino, kur turėtų pasitempti ar kas nepatiko vertintojams. Čia irgi galioja ta pati nežinomybės aura, kuria yra apipintas visas „Michelin“ reikalas. Kitaip tariant, pasipuikuoti „Michelin“ žvaigžde kainuoja didžiulius pinigus ir nervus, o šefai ar, juo labiau, restoranų lankytojai net negali sužinoti kaip vyko vertinimas ir kokią nuomonę susidarė vertintojai.

Kas tai per asmenys, nutariantys ar maitinimo įstaiga verta apdovanojimo? Kadangi vertintojai išlaiko savo anonimiškumą, tikslios pavardės visuomenei nėra žinomos. Tačiau aiškinama, kad „Michelin“ ekspertai yra buvę restoranų ir aptarnavimo profesionalai. Kai keli inspektoriai pavalgo restorane, jie kartu aptaria savo patirtis, kad priimtų galutinį sprendimą. Tiesa, patį maistą jie ragauja įvairiai: kartais vieni, kartais atėję dviese, o kartais – net kaip visa kelių asmenų kompanija.

Be to, nėra aišku ne tik „Michelin“ vertintojų tikrosios pavardės ir realios žinios. Taip pat nėra aiškiai nurodoma kiek kartų jie apsilanko viename restorane, kol pagaliau nusprendžia, ar įstaiga yra verta įvertinimo. Atskleidžiama tik tiek, kad jie lankosi visais metų laikais ir bet kuriomis savaitės dienomis, o apsilankymų kiekis nėra ribojamas. Ekspertai esą stengiasi per metus paragauti kuo daugiau skirtingų patiekalų, kad įvertintų maisto lygį ir įsitikintų, jog patiekalai visada atitinka aukščiausius standartus.

Nėra ribojamas ir pačių per metus suteikiamų „Michelin“ žvaigždžių kiekis. Nors dalis kandidatų metų eigoje atkrenta, tačiau jų gali būti bet koks skaičius.

Prestižiniai restoranai ir jų šefai vis dažniau kratosi „Michelin“ žvaigždučių naštos

Verta paminėti, kad patys „Michelin“ atstovai džiaugiasi, jei išgirsta apie į jokius gidus ir žvaigždutes nesilygiuojančius šefus, kurie stengiasi tik dėl klientų. Vertintojai savo oficialioje svetainėje teigia, kad „nė vienas šefas neturėtų gaminti maisto dėl gidų ar kokių nors kitų priežasčių“, nes geras šefas turi patenkinti savo klientus, o ne „Michelin“ vertintojus. Tad kol Lietuva yra pasirengusi tokiai kelių privačių restoranų reklamai iššvaistyti beveik 2 milijonus eurų, patys „Michelin“ vertintojai kaip tik skatina užtikrinti maisto kokybę ir klientų džiaugsmą, o ne „Michelin“ žvaigždutes.

Be to, atsiranda vis daugiau prestiziškų restoranų įvairiuose pasaulio kampeliuose, kurie patys ignoruoja „Michelin“ žvaigždučių įvertinimus. Kai kurie restoranų savininkai netgi bando reikalauti, kad gautas žvaigždučių įvertinimas būtų pašalintas iš „Michelin“ gido. Jie mano, kad žvaigždžių sistemos lūkesčiai peržengia sveiką protą ir riboja šefo kūrybiškumą virtuvėje. Mat norėdami išlaikyti gautą įvertinimą, šefai bijo griebtis naujovių ir stengiasi likti prie panašaus meniu.

Ko gero, labiausiai iškalbingi yra restoranų uždarymai. Per pastaruosius 20 metų pasitaikė ne viena ir ne dvi istorijos, kai garsūs šefai uždarė savo virtuves arba prašė atšaukti įvertinimą. Kai kurie šias žvaigždutes vadina „Michelin“ „prakeiksmu“, nes nepakelia užgriuvusios įtampos ir didžiulių lūkesčių^[12].

Skirtingose šalyse sklando pasakojimai apie restoranus, kurie taip stengėsi išlaikyti gautas žvaigždutes, jog netgi dvigubai viršydavo darbo valandas, virtuvėje nuolat tvyrodavo riksmai, nepagarba ir stresas. Būta net tokių šefų, kuriems smarkiai pašlijo sveikata. Pavyzdžiui, Pirmasis Danijoje dvi „Michelin“ žvaigždutes gavęs Fransiscas Kardeno nukrito, susitrenkė galvą, prarado sąmonę, o vėliau prarado pagrindinį savo darbo įrankį – nebejautė skonio^[13]. Manoma, kad 2003 metais vienas šefas netgi nusižudė, kai išgirdo gandus, kad restoranas neteks žvaigždutės.

Kalbant apie konkrečius atvejus, jų pasitaiko vis daugiau. 2005-aisiais prancūzų „Nouvelle Cuisine“ pradininku laikomas Alainas Senderensas atsisakė visų trijų „Michelin“ žvaigždučių. 2008 metais tą patį padarė Olivieris Roellingeris, kurio restoranas irgi turėjo tris žvaigždutes. 2017 metais iš „Michelin“ sistemos pasiprašė būti pašalinamas garsusis Sébastienas Brasas. O danas Rene Redzepi uždarė savo dvi žvaigždutes gavusį restoraną „Noma“ ir išsikraustė į kitą Kopenhagos pakraštį. 2019 metais taip pat pasielgė švedų virtuvės maestro Magnusas Nilssonas^[14].

Be to, kai kurie šių apdovanojimų kritikai apskritai nemato logikos, kaip viena organizacija gali aprėpti tiek daug restoranų^[15]. Tai buvo ypač svarbus klausimas 2021 metais, kai dauguma restoranų buvo uždaryti didžiąją vertinimų ciklo dalį dėl koronaviruso pandemijos.

Kalbant apie restoranų aprėptį, kaip jau minėjome, „Michelin“ tvirtina, kad inspektoriai aplanko kiekvieną gide nurodytą restoraną net po kelis kartus. Tai paskatino kai kuriuos kritikus atlikti skaičiavimus ir padaryti išvadą, kad tokio dydžio organizacijai, kokia yra „Michelin“, paprasčiausiai neįmanoma aplankyti tiek daug potencialių restoranų. Juk reikia apmokėti ne tik maistą, bet ir keliones, apgyvendinimą ir kitas išlaidas. O ką kalbėti apie laiko sąnaudas? To, žinoma, neįmanoma iki galo patikrinti, kadangi visą „Michelin“ gido sudarymą gaubia slaptumas ir daugybė gandų.

Ir galiausiai – kaip prancūziškas „Michelin“ apskritai gali turėti teisę tinkamai įvertinti kitų kultūrų maistą?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba griežtai vertina visus restoranus, tačiau „Michelin“ su jais nesusisiekė

Svarbu pažymėti, jog Lietuvoje jau turime oficialią instituciją, kuri lanko ir vertina restoranus pagal griežtas, jau ne vienerius metus galiojančias taisykles. Už viešojo maitinimo įmonių atitikties higienos reikalavimams vertinimą yra atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Žinoma, negalima pilnai sulyginti „Michelin“ ir VMVT darbo, kadangi jų tikslai yra gan skirtingi. Tačiau kyla klausimų, kodėl norime kišti valstybinius milijonus į padangų gamintojų verslą, vietoj to, kad labiau išvystytumėme VMVT vertinimą.

Dabar VMVT ir taip nuolat atlieka planinius patikrinimus, kurie skirti įvertinti kavinių, užkandinių ir restoranų atitiktį higienos reikalavimams. Jų metu įvertinama^[16]:

• bendra higienos būklė,
• savikontrolės sistemos įgyvendinimas,
• technologijos, įranga,
• produktai,
• personalas,
• atsekamumo užtikrinimas,
• pagrįstų skundų skaičius,
• veiklos sustabdymo skaičius.

VMVT specialistų sulaukusi viešojo maitinimo įstaiga yra įvertinama balais arba taip vadinamaisiais VMVT puodeliais. Aukščiausias įmanomas įvertinimas – 5 balai. Tad kuo balų daugiau, tuo higienos būklė yra geresnė:

• 1 balas – nepatenkinama higienos būklė,
• 2 balai – patenkinama higienos būklė,
• 3 balai – vidutinė higienos būklė,
• 4 balai – gera higienos būklė,
• 5 balai – puiki higienos būklė.

Reikėtų pabrėžti, kad VMVT savo vertinimus atlieka laikantis griežtų reikalavimų, kurių aprašai yra viešai prieinami. Skirtingai nei „Michelin“ žvaigždučių atveju, čia maistą tiekiančioms įmonėms ir jų lankytojams nereikia spėlioti, kodėl konkreti įstaiga buvo teigiamai įvertinta specialistų. Be to, VMVT iš anksto neįspėja apie savo apsilankymus, todėl yra užtikrinama, jog vertintojai pamato realią įstaigos būklę.

Toks VMVT įvertinimas pasitarnauja tiek vartotojui, tiek ir verslui. Į tam tikrą kavinę ar restoraną užsukę lankytojai gali jaustis saugiau, nes žino, jog įstaigoje patiekiamas skanus, kokybiškas ir saugus maistas. Kadangi vertinimo sistema yra labai paprasta, norintys paragauti pačio geriausio maisto teturi rinktis aukščiausiai įvertintas vietas. O verslui tai yra papildoma reklama, kuri skatina vietinius bei turistus apsilankyti konkrečiuose restoranuose ar kavinėse.

Nors higienos normos ir patiekalų kokybė yra kiek skirtingi dalykai, tačiau jie yra neatsiejami vienas nuo kito. Todėl susisiekėme su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), bandydami išsiaiškinti, ar „Michelin“ vertintojai kreipėsi į VMVT dėl konsultacijos. Norėjome sužinoti, ar „Michelin“ atstovai domėjosi geros higienos praktikos taisyklėmis ir Lietuvos teisės aktais, susijusiais su viešojo maitinimo įstaigomis. Tačiau VMVT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyrius atsakė, jog nebuvo užmegztas net ir pats minimaliausias kontaktas, siekiant suprasti ir remtis lietuviškais standartais.

„Informacijos, jog „Michelin“ atstovai kreiptųsi į VMVT - neturime“, – teigiama oficialiame VMVT atsakyme.

Tad galbūt vietoj valstybinių milijonų skyrimo prancūzų kompanijai, kuri net nesigilina į Lietuvos teisės aktus, veiklą ir tradicijas, vertėtų labiau išplėsti VMVT vertinimus ar skirti šiuos pinigus kitiems naudingesniems tikslams? Skirtingai nei paslaptimis apipintas „Michelin“ gidas, VMVT bent jau atvirai dirba kiekvieno restorano ar kavinės lankytojo naudai, užtikrindama tokių įstaigų maisto saugumą bei kokybę.