Prezidento tvora – inspektorių akiratyje, Seime – pokyčiai dėl dirbtinio apvaisinimo, Skvernelis trauktis neketina
Šią savaitę Pavilnių regioniniame parke institucijos ėmėsi tikrinti prezidentui Gitanui Nausėdai priklausančio sklypo tvorą – aiškinamasi, ar dalis jos nebuvo įrengta valstybinėje žemėje. O štai dar prieš inspektorių vizitą dalis konstrukcijos išardyta, o Prezidentūra teigia, kad ribų netikslumai galėjo atsirasti prieš daugiau nei dešimtmetį, be to, diskusijų sukėlė ir beveik tris kartus sumažėjusi deklaruota namo vertė.
Tuo metu Seime buvo registruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kurios, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, siūlo procedūrą leisti ir vienišoms moterims bei nesusituokusioms poroms, pabrėžiant, kad ji turi būti taikoma pagal medicininę diagnozę.
Politinėje arenoje Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ nusprendė nekeisti lyderystės – nors Saulius Skvernelis apklaustas specialiojo liudytojo statusu korupcijos tyrime, partija jam išreiškė pasitikėjimą ir pradėjo pasirengimą 2027 metų savivaldos rinkimams.
Kapčiamiestis svarsto jungtis prie Druskininkų: planuojamas poligonas kaitina gyventojų aistras
Tuo tarpu Kapčiamiesčio bendruomenėje įsiplieskė diskusijos po socialiniuose tinkluose paskelbtos apklausos, ar miestelis, šiuo metu priklausantis Lazdijų rajonui, turėtų jungtis prie Druskininkų savivaldybės – nors oficialūs administraciniai svarstymai nevyksta, dauguma balsavusiųjų tokiai idėjai pritarė. Savo ruožtu dalis gyventojų argumentuodami pasitikėjimu Druskininkų meru ir kritika Lazdijų valdžiai.
Diskusijų foną kaitina jau nacionaliniu lygiu priimtas sprendimas Lazdijų rajone steigti brigados dydžio karinį poligoną: Seimui pateiktas įstatymo projektas numato iki 14,6 tūkst. hektarų teritorijos perdavimą Krašto apsaugos ministerijai, šimtų privačių sklypų išpirkimą ir dešimčių sodybų likimą spręsti kompensacijų ar pardavimo keliu.
Tuskas žada per 48 val. užminuoti sieną su Rusija, Lietuva Kaune stiprina NATO karinį koridorių
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pristatė naują autonominę minų klojimo sistemą „Bluszcz“, kuri, pasak jo, leistų per 48 valandas užminuoti sieną su Rusija ar Baltarusija, jei kiltų grėsmė, o šis sprendimas žengtas po to, kai Varšuva oficialiai pasitraukė iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos ir svarsto atnaujinti jų gamybą, integruojant minų juostas į kuriamą „Rytų skydo“ fortifikacijų sistemą.
Tuo pat metu Lietuvoje stiprinamas NATO karinis mobilumas – Kaune, Palemone, pradedamas daugiau nei 45 mln. eurų vertės intermodalinio terminalo plėtros projektas su 36 tūkst. kv. m sustiprinta krovos aikštele ir naujais europinės bei plačiosios vėžės keliais.
Visos šalies mastu tuo pačiu įsibėgėja „Rail Baltica“ plėtra, kuriai vien tarp Vilniaus ir Kauno reikės apie 2,5 tūkst. sklypų ir 1,7 tūkst. ha žemės, taip Baltijos regioną ruošiant greitesniam sąjungininkų pajėgų judėjimui augančių geopolitinių įtampų fone.
Orbánas kaltina Ukrainą „naftos blokada“ ir vetuoja 90 mlrd. eurų ES paskolą
Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas apkaltino Ukrainą vilkinant rusiškos naftos tiekimą „Družba“ vamzdynu ir tai pavadino ne technine, o politine „naftos blokada“, teigdamas, kad Kijevas taip daro spaudimą Budapeštui ir Bratislavai, nors Ukraina aiškina, jog infrastruktūra buvo apgadinta Rusijos atakų metu.
Reaguodama į sustabdytą tranzitą, Vengrija sustiprino energetikos objektų apsaugą, o užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pareiškė, kad Budapeštas išlaikys veto 90 mlrd. eurų ES paskolai Ukrainai, kol naftos srautai nebus atnaujinti, tiesiogiai susiedamas energetinį saugumą su finansine parama.
Sprendimui dėl paskolos būtinas visų 27 ES valstybių pritarimas, tačiau Vengrija taip pat blokuoja naujas sankcijas Rusijai, o ši įtampa vyksta artėjant parlamento rinkimams, kuriuose Orbáno „Fidesz“ susiduria su augančiu opozicijos spaudimu, energetikos klausimą paversdama centrine rinkimų kampanijos tema.
Epsteino bylos dokumentai smogė elitui: B. Gatesas atsiprašė, L. Summersas atsistatydino, P. Mandelsonas – sulaikytas
Jeffrey Epsteino bylos dokumentų paviešinimas sukėlė naują reputacinę krizę Vakarų politiniame, akademiniame ir verslo elite: Billas Gatesas susitikime su savo fondo darbuotojais pripažino, kad bendravimas su jau teistu finansininku buvo „didžiulė klaida“, atsiprašė ir pareiškė „prisiimantis atsakomybę“. Nepaisant to, kartu B. Geitsas pabrėžė nedaręs nieko neteisėto, o jo ryšiai su Epsteinu, tęsęsi ir po 2008 m. nuosprendžio, pakenkė fondo reputacijai.
Tuo metu buvęs JAV iždo sekretorius ir Harvardo prezidentas Larry Summersas, išviešinus jo asmenišką ir ilgalaikę korespondenciją su Epsteinu iki pat 2019-ųjų, atsistatydino iš akademinių pareigų, pripažinęs, kad sprendimas palaikyti ryšius buvo rimta klaida, nors oficialūs kaltinimai jam nepateikti.
O štai Jungtinėje Karalystėje buvęs ambasadorius JAV Peteris Mandelsonas buvo sulaikytas ir vėliau paleistas už užstatą, tęsiant tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir jautrios informacijos perdavimo Epsteinui, o ši dokumentų banga dar kartą iškėlė klausimą, ar aukščiausiuose sluoksniuose taikomi tokie pat skaidrumo ir atsakomybės standartai kaip ir visuomenei.
Taikos planas Ukrainai ir finansinis ultimatumas Minesotai: Trumpas griežtina toną užsienyje ir JAV
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vienu metu stiprina spaudimą tiek užsienio, tiek vidaus politikoje – telefonu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu aptarė planą iki vasaros pasiekti taikos susitarimą su Rusija, sutarė dėl artėjančių derybų Ženevoje ir galimų trišalių JAV, Ukrainos bei Rusijos pokalbių. Nepaisant to, pagrindiniai nesutarimai dėl Donbaso kontrolės ir saugumo garantijų išlieka, o karo fone tęsiasi masinės Rusijos atakos ir apsikeitimas žuvusiųjų kūnais.
Tuo pat metu Vašingtonas pradėjo griežtą kovą su galimu piktnaudžiavimu federalinėmis lėšomis – viceprezidentas JD Vance paskelbė laikinai stabdantis daugiau nei 259 mln. dolerių „Medicaid“ išmokų Minesotai, kol valstija pateiks aiškų planą, kaip užkirsti kelią sukčiavimui.
Administracija taip pat signalizuoja, kad tokie sprendimai gali tapti platesnės fiskalinės drausmės politikos dalimi, nepaisant demokratų kaltinimų politiniu spaudimu ir galimo poveikio socialiai pažeidžiamiems gyventojams.
