Trijų parų atsargos skirtos ne pasaulio pabaigai, o laikui iki pagalbos
72 valandų pasirengimas reiškia, kad šeima gali 3 paras išsiversti neveikiant parduotuvėms, bankomatams, vandentiekiui, elektrinėms viryklėms, internetui ir daliai mobiliojo ryšio. Tokio sutrikimo priežastimi gali tapti audra, potvynis, gaisras, techninė avarija, kibernetinis incidentas ar saugumo krizė.
Tai nėra pažadas, kad po 72 valandų visos paslaugos jau veiks. Šis laikotarpis laikomas pradiniu rezervu, leidžiančiu tarnyboms įvertinti padėtį, atkurti svarbiausią infrastruktūrą ir pradėti teikti organizuotą pagalbą. Jei namuose yra vietos ir finansinių galimybių, dalį atsargų verta kaupti 7–14 dienų.
Svarbu atskirti namų atsargas nuo išvykimo krepšio. Namuose galima laikyti daugiau vandens, maisto, antklodžių ir higienos priemonių. Išvykimo krepšys turi būti lengvas, greitai paimamas ir pritaikytas evakuacijai. LT72 rekomenduoja kiekvienam šeimos nariui turėti atskirą krepšį, kurio svoris neviršytų maždaug penktadalio jį nešančio žmogaus svorio.
Vandens reikia gerokai daugiau, nei telpa viename šešių butelių pakete
LT72 pagrindinėje rekomendacijoje nurodomas absoliutus minimumas – 6 litrai geriamojo vandens vienam žmogui 72 valandoms. Tai yra po 2 litrus per parą ir apima tik gėrimą. Toks kiekis nepalieka vandens košei, arbatai, vaistams užgerti, indams ar bent minimaliai higienai.
2026 metų LT72 atsargų atmintinėje rekomenduojama namuose skaičiuoti 4–6 litrus vandens žmogui per parą. Vadinasi, realistiška 72 valandų atsarga yra 12–18 litrų žmogui. Vanduo turėtų būti laikomas gamykliniuose buteliuose arba maistui tinkamose sandariose talpyklose, apsaugotose nuo šviesos ir karščio.
Kūdikiams, sergantiems žmonėms, nėščiosioms ir karštomis dienomis vandens gali reikėti daugiau. Gyvūnų vanduo taip pat skaičiuojamas atskirai. Vandens filtras ir dezinfekavimo tabletės yra naudinga papildoma priemonė, tačiau jos nepaverčia chemiškai ar radiologiškai užteršto vandens saugiu.
| Namų ūkis | Absoliutus geriamojo vandens minimumas | Realistiška 72 valandų atsarga | Orientacinė maisto energija |
|---|---|---|---|
| 1 žmogus | 6 l | 12–18 l | 4500–6000 kcal |
| 2 žmonės | 12 l | 24–36 l | 9000–12 000 kcal |
| 4 žmonės | 24 l | 48–72 l | 18 000–24 000 kcal |
Kalorijų skaičiai yra orientaciniai. Vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ir daug fiziškai judančių suaugusiųjų poreikiai skiriasi.
Maistas turi būti pažįstamas ir valgomas net neveikiant viryklei
LT72 rekomenduoja orientuotis į maždaug 1500–2000 kilokalorijų vienam žmogui per parą. Rinktis reikėtų ilgai negendantį, kaloringą ir šeimai įprastą maistą. Lentyna, pilna produktų, kurių niekas nemėgsta arba nemoka paruošti, yra brangi dekoracija, o ne atsarga.
Mažiausiai pusė 72 valandų maisto turėtų būti valgoma jo nekaitinant. Tinka ankštinių daržovių konservai, paruošti troškiniai, trapučiai, džiūvėsiai, riešutai, džiovinti vaisiai, riešutų sviestas, medus, vaisių tyrės ir energiniai batonėliai. Konservų nereikėtų paversti vieninteliu meniu, o prie jų būtinas mechaninis atidarytuvas.
Vienam žmogui praktišką 3 parų rezervą gali sudaryti 3 avižinės košės porcijos, 6 paruošti pagrindiniai valgiai skardinėse ar sandariuose pakeliuose, 300–500 gramų duoniukų arba džiūvėsių, riešutų ir džiovintų vaisių mišinys, keli batonėliai bei nedidelė mėgstamo pagardo pakuotė. Šį kiekį šeimai reikia dauginti iš jos narių skaičiaus ir pritaikyti pagal alergijas, amžių bei mitybos įpročius.
Pirmiausia suvartojamas šaldytuve esantis maistas. Neatidarytas šaldytuvas saugią temperatūrą paprastai išlaiko apie 4 valandas. Pilnas neatidarytas šaldiklis – maždaug 48 valandas, pusiau pilnas – apie 24 valandas. Maisto nereikėtų ragauti siekiant nustatyti, ar jis dar saugus.
Dingus elektrai svarbiausi tampa šviesa, šiluma ir saugus maisto paruošimas
Kiekvienam šeimos nariui pravartu turėti galvos žibintą, o bendrai šeimai – bent vieną LED žibintą patalpai. Reikia laikyti tinkamų atsarginių elementų ir žinoti, kur jie padėti. Žvakės gali sukelti gaisrą, todėl jos turėtų būti tik atsarginė priemonė ir niekada neturėtų likti be priežiūros.
Telefonui reikėtų bent 10 000 mAh talpos išorinės baterijos, galinčios jį įkrauti maždaug 2 kartus. Didesnei šeimai naudinga turėti kelias baterijas, universalius laidus ir automobilinį įkroviklį. Visas priemones būtina reguliariai įkrauti ir išbandyti – trejus metus spintoje gulėjęs akumuliatorius gali pasirodyti miręs pačiu netinkamiausiu metu.
Turistinė viryklė, grilis, šašlykinė ir generatorius negali būti naudojami gyvenamojoje patalpoje, garaže ar uždarame balkone. Degimo metu gali kauptis bekvapės smalkės. Generatorius turi veikti lauke, maždaug 6 metrų atstumu nuo langų, durų ir vėdinimo angų. Dujinės viryklės ar orkaitės taip pat negalima naudoti būstui šildyti.
Žiemą verta iš anksto turėti šiltų drabužių sluoksnius, kepures, antklodes ir sezonui tinkamus miegmaišius. Šeima gali susitelkti viename kambaryje, uždaryti kitų patalpų duris ir sumažinti šilumos nuostolius. Namuose turi veikti dūmų ir smalkių detektoriai.
Interneto nebuvimas neturi palikti šeimos be ryšio ir informacijos
Telefoną verta naudoti taupiai: sumažinti ekrano ryškumą, išjungti nereikalingas programas, o ryšį tikrinti sutartais intervalais. Kai skambučiai sunkiai prisijungia, trumposios žinutės kartais perduodamos lengviau. Numeriu 112 reikia skambinti kilus realiam pavojui gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui.
Baterijomis maitinamas FM radijo imtuvas leidžia gauti oficialią informaciją, kai neveikia internetas. Šalia jo turi būti tinkami elementai. Svarbiausi telefono numeriai, adresai, šeimos susitikimo vietos ir kontaktas kitame mieste turi būti užrašyti popieriuje, nes išsikrovus telefonui jo adresų knyga tampa neprieinama.
Mokėjimo kortelės ir bankomatai gali neveikti kartu su elektra ar ryšiu. Vienos privalomos grynųjų sumos nėra, tačiau praktiškas atspirties taškas būtų 50–100 eurų vienam suaugusiajam smulkiomis 5, 10 ir 20 eurų kupiūromis. Šie pinigai turėtų būti skirti vandeniui, maistui, degalams, transportui ar vaistams, o laikomi saugiai ir ne vienoje vietoje.
Dokumentų kopijos turi būti pasiekiamos ir be debesijos paslaugų
Vandeniui atspariame dėkle reikėtų laikyti asmens dokumentų, vaikų gimimo dokumentų, draudimo, automobilio ir svarbiausių nuosavybės dokumentų kopijas. Pravartu pridėti popierinį artimųjų kontaktų sąrašą, naujas šeimos narių nuotraukas ir vaikui skirtą kortelę su jo bei tėvų duomenimis.
Svarbių dokumentų kopijas galima laikyti užšifruotoje USB atmintinėje ir interneto saugykloje. Vien debesijos nepakanka, nes krizei nutrūkus internetui dokumentai gali tapti laikinai nepasiekiami. Originalius dokumentus ir kopijas geriau laikyti atskirai.
Automobilio ir namų atsarginiai raktai turėtų būti lengvai pasiekiami, tačiau saugūs. Jei šeima turi evakuotis, pravartu iš anksto žinoti, kas paima dokumentų dėklą, kas – vaikų krepšius, kas – vaistus ir kas pasirūpina augintiniu.
Vaistų rezervas turi būti asmeninis, o ne sudėtas atsitiktinai
LT72 rekomenduoja turėti 7 dienų nuolat vartojamų gydytojo paskirtų vaistų rezervą. Vaistai turėtų būti laikomi originaliose pakuotėse kartu su vartojimo sąrašu, dozėmis ir informacija apie alergijas. Reikia stebėti jų galiojimą ir suvartojamus preparatus pakeisti naujais.
Bendroje vaistinėlėje turėtų būti tvarsčių, pleistrų, vienkartinių pirštinių, antiseptiko, termometras ir šeimai tinkami vaistai nuo skausmo bei karščiavimo. Naudingi geriamieji rehidratacijos tirpalai. Vaikams reikia jų amžiui ir svoriui pritaikytų preparatų bei dozavimo švirkšto.
Antibiotikų negalima pradėti vartoti savo nuožiūra. Jų atsarga prasminga tik tada, kai gydytojas konkrečiam pacientui yra sudaręs aiškų veiksmų planą. Insuliną ir kitus šaldymo reikalaujančius vaistus vartojantys žmonės turi iš anksto su gydytoju ar vaistininku aptarti, kiek laiko preparatas gali būti laikomas aukštesnėje temperatūroje ir kokia būtų atsarginė jo saugojimo vieta.
Kūdikiams reikia atskiro maisto, vandens, buteliukų, sauskelnių ir higienos priemonių rezervo. Senjorams ar žmonėms su negalia gali reikėti atsarginių akinių, klausos aparato elementų, medicinos prietaisų baterijų, vaikštynės ar kitos pagalbinės įrangos.
Vandens tiekimo sutrikimas greitai tampa ir sanitarijos problema
Be geriamojo vandens, namuose reikia muilo, rankų dezinfekanto, drėgnų servetėlių, tualetinio popieriaus, higieninių įklotų, sauskelnių ir tvirtų šiukšlių maišų. Jie praverčia atliekoms, daiktų apsaugai nuo drėgmės ir laikinam neveikiančio tualeto pritaikymui.
Jei nuotekų sistema neveikia arba paskelbta, kad ja naudotis nesaugu, tualetą galima iškloti dvigubu tvirtu maišu ir naudoti sugeriančią medžiagą. Atliekas reikia sandariai užrišti bei laikyti atokiau nuo maisto ir geriamojo vandens. Būtina vadovautis savivaldybės ar tarnybų nurodymais dėl jų pašalinimo.
Kiekvienam augintiniui reikia bent 3 parų įprasto maisto ir vandens, vartojamų vaistų, dubenėlio, pavadėlio, antsnukio ar transportavimo dėžės. Krepšyje taip pat turėtų būti kraiko arba išmatų maišelių, gyvūno dokumentų, skiepų paso ir savininko kontaktai. Žetonas ant antkaklio ir registruota mikroschema padidina galimybę rasti pasimetusį gyvūną.
Dažniausia klaida – turėti daiktų, bet neturėti veikiančio plano
Atsargos nepadės, jei šeima nežinos, kur jos laikomos ir kaip jomis naudotis. Reikia sutarti, ar šeima lieka namuose, kokiomis aplinkybėmis evakuojasi, kur susitinka išsiskyrusi ir kas yra bendras kontaktinis asmuo. Vaikai turi žinoti bent vieną telefono numerį ir saugią susitikimo vietą.
Dažniausios klaidos – per mažai vandens, vien virimo reikalaujantis maistas, pamirštas konservų atidarytuvas, išsikrovusios išorinės baterijos, dokumentai tik telefone, neveikiantis radijas ir pasibaigę vaistai. Pavojingiausios klaidos yra generatoriaus, grilio ar turistinės viryklės naudojimas patalpoje bei bandymas šildytis dujine orkaite.
Atsargas verta patikrinti 2 kartus per metus, pavyzdžiui, keičiant automobilio padangas. Kartą naudinga surengti paprastą bandymą: kelioms vakaro valandoms išjungti pagrindinius elektros prietaisus, nenaudoti vandentiekio ir interneto. Toks bandymas labai greitai parodo, kad šeimai trūksta ne egzotiško išgyvenimo peilio, o veikiančio žibinto, tinkamo laido, vandens ir aiškaus susitarimo.
Šaltiniai
LT72 / Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. (2026). Maisto atsargos. https://lt72.lt/maisto-atsargos-3/
LT72 / Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. (2026). Išvykimo krepšys. https://lt72.lt/isvykimo-krepsys-5/
LT72 / Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. (2026). Šeimos planas. https://lt72.lt/seimos-planas-3/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir informatyvus, pateikia praktiškas rekomendacijas, kaip pasiruošti galimiems nesklandumams, todėl jis yra vertingas paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią ir naudingą informaciją apie pasiruošimą 72 valandoms be elektros, vandens ir interneto, remiasi patikimais šaltiniais ir vengia dezinformacijos. Jame aiškiai išdėstyti rekomendacijos ir praktiniai patarimai, kurie gali būti naudingi skaitytojams.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes jis nagrinėja pasirengimą galimiems ekstremaliems atvejams, kas yra svarbu kiekvienai Lietuvos šeimai. Informacija apie atsargų kaupimą ir maisto pasirinkimą yra reikšminga, ypač atsižvelgiant į klimato pokyčius ir galimas krizes.
Straipsnis teikia vertingą informaciją apie pasiruošimą galimiems ekstremaliems atvejams, kas yra svarbu kiekvienai šeimai. Jame pateikiamos konkrečios rekomendacijos dėl atsargų kaupimo, kas gali padėti žmonėms geriau pasiruošti nenumatytoms situacijoms.
Straipsnis pateikia praktiškas ir naudingas rekomendacijas, kaip pasiruošti galimiems nesklandumams, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Informacija yra aiški, pagrįsta ir psichologiškai saugi, todėl ją galima publikuoti.
