33 savivaldybės jau sušaukė posėdžius ir ruošiasi galimam potvyniui
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požela Vyriausybės pasitarime pranešė, kad pasirengimas galimam potvyniui vyksta ne tik centriniu, bet ir savivaldos lygiu. Jo teigimu, savivaldybės aktyviai reaguoja į rizikos vertinimus ir organizuoja ekstremalių situacijų operacijų centrų posėdžius.
„Šios dienos duomenimis jau turime 33 savivaldybes, kurios prisijungė prie minėtų savivaldybių ir, na, tikrai rodo iniciatyvą“, – sakė R. Požela.
Pasak jo, rizikos zonoje esančios savivaldybės yra parengusios gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir laikino apgyvendinimo tvarkas, įvertintas pažeidžiamų gyventojų grupių saugumas, suplanuotas gyvybiškai svarbių paslaugų – elektros ir vandens tiekimo – tęstinumas. Tai reiškia, kad kalbama ne tik apie stebėseną, bet ir apie konkrečius veiksmų scenarijus, jei vandens lygis staiga pakiltų.
Gyventojams siūloma naudotis lt72 programėle, kurią jau atsisiuntė apie 160 tūkst. žmonių
PAGD vadovas atkreipė dėmesį, kad viena pagrindinių informacijos priemonių gyventojams yra civilinės saugos platforma lt72 – tiek interneto svetainė, tiek mobilioji programėlė.
„Šiai dienai šitą programėlę yra atsisiuntę jau apie 160.000 Lietuvos gyventojų“, – sakė R. Požela.
Platformoje pateikiamos rekomendacijos, kaip pasirengti galimam potvyniui, ką turėti namuose, kaip elgtis gavus perspėjimą apie evakuaciją. Tarnybos pabrėžia, kad informacija nuolat atnaujinama, todėl gyventojai raginami ja naudotis iš anksto, o ne tik tada, kai situacija tampa kritinė.
Tarnybos parengė techniką ir įrangą, o Kaune jau dislokuotas smėlio maišų pildymo įrenginys
Pasak PAGD, gelbėjimo ir reagavimo pajėgos jau dabar budinčios 24 valandas per parą. Strateginiuose taškuose – Šilutėje, Pagėgiuose ir Klaipėdoje – dislokuota technika, skirta greitam reagavimui, kad prireikus būtų užtikrintas minimalus atvykimo laikas.
„Technika yra dislokuota strateginiuose taškuose, tokiuose kaip Šilutėje, Pagėgiuose, Klaipėdoje, siekiant užtikrinti minimalų reagavimo laiką“, – sakė R. Požela.
Jo teigimu, tarnyba yra pasirengusi naudoti valtis, katerius, aukšto našumo vandens siurblius, taip pat aerovaltį, kuri gali būti naudojama net esant ledui ar sniegui. Kaune jau parengtas ir smėlio maišų pildymo įrenginys, kurio našumas – keturi maišai per minutę.
Vilniuje didesnių potvynio padarinių kol kas neprognozuojama
Vyriausybės posėdyje buvo paklausta ir apie galimą grėsmę sostinei. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas paaiškino, kad Vilniaus situacija skiriasi nuo kitų miestų.
„Vilnius turi tokią specifiką, kad upė yra įrėminta faktiškai krantinėmis ir ir turėti, kad kad vanduo pakils, tai, bet kad kažkokios destrukcijos dėl to būtų, tai tokių rizikų kol kas nematom“, – sakė V. Vitkauskas.
Tai reiškia, kad nors vandens lygis gali kilti ir sostinėje, šiuo metu vertinama, kad dėl esamos infrastruktūros – sutvirtintų krantinių – didesnių padarinių tikimybė yra maža. Tarnybos pabrėžia, kad situacija stebima visoje šalyje, tačiau šiuo metu didesnė rizika siejama su kitomis teritorijomis.
