- Šalies verslas ragina didinti finansavimą gynybai, tačiau iš kieno kišenės?
- Verslas vienareikšmis: reikia didinti išlaidas gynybai, o to padaryti neįmanoma be papildomų mokesčių
- Iniciatyvos autorių finansai nekuklūs: patys galėtų prisidėti bent procentu
- Visuomenės nuomonė prieštaringa: rūpi Lietuvos saugumas, tačiau nerimaujama dėl vieno dalyko
Šalies verslas ragina didinti finansavimą gynybai, tačiau iš kieno kišenės?
Neseniai šalies verslai ir organizacijos pradėjo iniciatyvą „4 procentai“. Ją inicijavo asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).
Šiai idėjai palaikymą išreiškė tokios organizacijos kaip „Blue/Yellow“, įmonės „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Tele2“, bendrovės „Tesonet“, „Vinted“, „Hostinger“, „Nord Security“, „Teltonikos“ įmonių grupė, krepšinio klubai „BC Žalgiris“ ir „Rytas“.
Iniciatyvos reklamą galima nesunkiai išvysti naršydami internete, žiūrėdami televiziją, ją reklamuoja net populiariausi šalies nuomonės formuotojai.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad iniciatyva yra sveikintina: karas Ukrainoje tęsiasi, geopolitinė situacija regione ir net visame pasaulyje kaista, tad atėjo pats metas ne tik kalbėti apie laukiamą pagalbą iš partnerių, tačiau ir patiems pasirūpinti savo šalies, jos piliečių saugumu. Kita vertus, nei Lietuva, nei jokia kita pasaulio valstybė neturi neišsenkančio biudžeto. Planuojant didinti finansavimą krašto gynybai, neišvengiamai, kažkas turės prisiimti atsakomybę už papildomą mokestinę naštą.
Valdžios atstovai jau dabar teigia, kad skolintis – nepakaks, papildomų milijonų niekaip nepavyks atrasti net ir įjungus taupymo režimą, tad vienintelė išeitis – apmokestinimas, tačiau ko?
Piliečiai, nors ir pritaria idėjai didinti finansavimą krašto apsaugai, nėra linkę mokėti didesnių mokesčių. Pačių turtingiausiųjų, pavyzdžiui, milžiniškus pelnus vis gaunančių bankų, valdžia apmokestinti neskuba.
O kaip verslas? Juk jų idėja ir gimė „4 procentai“ iniciatyva. Šios akcijos sumanytojai teigia, kad pritaria siūlymams didinti mokesčius verslui, tačiau šiuo metu niekaip neįsipareigoja bent minimalią savo generuojamo pelno dalį skirti šalies apsaugai. O kaip rodo skaičiai, tai jau būtų šiokia tokia pradžia.
Verslas vienareikšmis: reikia didinti išlaidas gynybai, o to padaryti neįmanoma be papildomų mokesčių
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau jau džiaugėsi dėl Lietuvos verslo iniciatyvos raginant politikus susitarti dėl 4 proc. nuo BVP skyrimo gynybai, tačiau ji tikina esanti „realistinių darbų šalininkė“ ir pradžioje norėtų susitarti bent dėl 3 proc. BVP krašto apsaugai. Prezidentas Gitanas Nausėda verslo iniciatyvą irgi įvertino teigiamai, bet domėjosi, ar verslas pats yra pasiruošęs prisidėti prie šio finansavimo.
„Tačiau norėtųsi, kad mūsų gynybos finansavimas būtų ir socialiai teisingas. Ir jeigu siūlant spręsti finansavimo klausimus padidinant PVM, tai kiekvienas ekonomikos studentas pasakys, kad tai vartotojo mokestis, kurį moka ne verslas. Man kyla klausimas, ar verslas yra pasirengęs prisidėti prie gynybos finansavimo. Norėčiau matyti kompleksą, bet prioritetą teikčiau verslo mokesčiams, pirmiausiai pelno“, – teigė G. Nausėda.
Vienas iš „4 procentai“ iniciatyvos sumanytojų, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad akciją palaikantis verslas ir organizacijos sutinka mokėti didesnius mokesčius tam, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų.
„Priemonių, kaip galima būtų padidinti gynybos finansavimą, verslas yra pateikęs daug ir įvairių ir dalis jų atsidūrė šiuo metu Vyriausybės suformuotose konkrečiuose gynybos finansavimo pasiūlymuose. Tačiau mes taip pat kviečiame būti ambicingiems ir žvelgti toliau nei dabartinės diskusijos. Todėl kviečiame politikus kuo greičiau susitarti dėl ilgalaikio strateginio tikslo skirti 4 procentus BVP Lietuvos gynybai“, – sakė jis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad idėjos įgyvendinimas pasitarnautų mums visiems: surinktus pinigus iš žmonių ar verslo būtų galima išleisti greitai, o kiekvienas euras, išleistas Lietuvoje, grįžtų valstybei ir jos žmonėms mažiausiai 30 proc.
Jo teigimu, iš visų girdimų variantų, siūlomų kaip galimybės didinti finansavimą gynybai, geriausias yra 1 proc. mokesčio pelno didinimas verslui ir 1 proc. pridėtinės vertės mokesčio padidinimas[1].
Savo ruožtu Mantas Mikuckas, „4 procentai“ valdybos pirmininkas, šalies startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas sako, kad žala dėl nepasiruošimo gynybai viršytų sumą, kurią mes dabar turime skirti gynybos pasirengimui.
„Jei mums sudrebės ranka didinti mokesčius gynybos stiprinimui – šausime sau į koją. Geriau turėti saugią šalį su didesniais mokesčiais ir ekonominiu pasitikėjimu, nei mažesniais mokesčiais ir nesaugia laikoma šalimi. Tai nevilios į Lietuvą kurti ir vystyti verslo. Mano nuomone, 4% turi atsirasti kuo greičiau, nes jau iššvaistėme daug laiko. Didžiausias pavojus – užstrigti debatuose, iš kur paimsime 4%. Neleiskime pasikartoti istorijai“, – teigė jis[2].
Iniciatyvos autorių finansai nekuklūs: patys galėtų prisidėti bent procentu
Kovo pabaigoje seimas patvirtinus Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, įtvirtintas siekis nuo kitų metų gynybai skirti ne mažiau kaip 3 proc. BVP[3]. Siekiama, kad kitąmet Krašto apsaugos ministerijos asignavimai turėtų būti 2,38 mlrd. eurų, 2026 metais – 2,5 mlrd., 2027 metais – 2,6 mlrd., o 2030 metais pasiekti 2,84 mlrd. eurų. Šiemet finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. BVP, įskaičiuojant laikinąjį bankų solidarumo mokestį.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2024 m. Lietuvos biudžete gynybai numatyta 2,7 proc. BVP, arba beveik 2,1 mlrd. eurų[4]. Taigi, vien iki 3 proc. ribos Lietuvai trūksta kelių milijonų, o iki taip siekiamų 4 proc. – dar daugiau.
Tačiau bent jau pradėti spręsti šį finansų trūkumą gali būtent verslas. Paskaičiuokime, kokia pinigų suma būtų surenkama, jeigu „4 procentai“ akciją paskelbusios „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos bent keletą procentų nuo savo pelno iš tiesų imtų ir paskirtų krašto gynybai.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) 2022 m. pajamos siekė 465138 Eur[5]. Atriekus 2 proc. šios sumos, gautume 9302 Eur. Lietuvos pramonininkų konfederacijos 2022 m. pajamos siekė 1409 553 Eur[6]. 2 proc. tos sumos sudaro 28191 Eur. „Unicorns Lithuania“, 2022 m. pajamos pasiekė net 2099 887 Eur[7]. 2 proc. nuo šios sumos yra 41997 Eur. Šių organizacijų įsitraukimas jau sugeneruotų 79490 Eur.
Žinoma, tokia suma nėra pakankama užkamšyti skylę biudžete, padidinus finansavimą krašto gynybai. Tačiau, jeigu yra taip, kaip teigia „4 procentai“ akcijos sumanytojai ir daugelis verslo atstovų remia didesnį finansavimą net ir pritaikius didesnį apmokestinimą, galima viltis, kad daugiau nei trys verslo įmonės ar organizacijos būtų pasiryžusios paskirti vos keletą procentų savo metinio pelno dėl mūsų visų saugumo ir gerovės. Juk keli tūkstančiai eurų verslams, per metus generuojantiems milijoninius pelnus neturėtų būti pernelyg didelė našta.
Visuomenės nuomonė prieštaringa: rūpi Lietuvos saugumas, tačiau nerimaujama dėl vieno dalyko
Akcijos „4 procentai“ iniciatoriai anksčiau užsakė visuomenės apklausą, kurios rezultatai parodė, kad 57 proc. Lietuvos gyventojų sutinka, kad Lietuva skirtų 4 proc. BVP gynybai, o maždaug 7 iš 10 apklaustųjų nori, kad politikai kuo greičiau susitartų dėl gynybos finansavimo.
Su teiginiu, kad Lietuvos politinės partijos turėtų kuo skubiau susitarti dėl didesnio gynybos finansavimo, nesutinka 13 proc. apklaustųjų, 17,4 proc. – neturi nuomonės, t. y. nei sutinka, nei nesutinka.
Vis dėlto, iš eilinių piliečių pasisakymų viešojoje erdvėje susidaro įspūdis, kad mokesčių kėlimui jie nepritartų. Iš tiesų, apklausos duomenimis, tik 18,6 proc. respondentų sutiktų mokėti didesnius mokesčius, kad valstybė galėtų padidinti finansavimą[8].
Daugiau nei trečdalis apklaustųjų to daryti nesutiktų ir apskritai nepritaria, kad būtų skiriama daugiau lėšų gynybai. Šiek tiek mažiau – 31,5 proc. – Lietuvos gyventojų mokėti didesnių mokesčių nesutiktų, tačiau mano, kad tą galėtų daryti verslas.
