<h2>2022-ųjų biudžetas: optimistinis ar naivus?</h2>
<p>Šalies Vyriausybė komunikuoja, jog bet kokia kaina sieks išvengti judėjimo bei socialinio gyvenimo apribojimų, kurie galiojo nuo praėjusio rudens iki šių metų pavasario, tačiau vis dažniau pasigirsta kalbų, apie artėjančius naujus galimus suvaržymus. Dar praėjusį ketvirtadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad net ir augant naujų užsikrėtimų skaičiui, Vyriausybė nėra linkusi griebtis griežtos ribojimų politikos.</p>
<p>Siekiant palaikyti bent minimalų visuomenės stabilumą ir sąmoningai vengiant kalbų apie potencialų naują karantino etapą, pristatytas ir artėjančių 2022-ųjų metų šalies biudžetas. Kitų metų biudžetas planuotas neketinant verslui įvesti papildomų ribojimų bei nesvarstant dar vieno karantino galimybės. Premjerė teigia, kad kitų metų biudžete COVID-19 valdymui numatyti pinigai yra susiję su gyventojų skiepijimu, testavimu, priedais medikams už darbą: tam numatyta apie 300 mln. eurų[1].</p>
<p>Paklausta apie galimus suvaržymus, kuriuos pajustume artimiausiu metu I. Šimonytė dar kartą tikina, kad Vyriausybė šiuo metu nėra nusiteikusi siūlyti pokyčių. Teigiama, kad tolimesnis Vyriausybės tikslas yra visais būdais siekti ir raginti nepasiskiepijusius žmones pasiskiepyti. Premjerė taip pat prognozuoja, kad per ateinantį šaltąjį sezoną šalyje persirgs dauguma nevakcinuotų piliečių.</p>
<p>Be to, spalio 19-ąją, antradienį prasideda ir visų 18 bei vyresnių šalies gyventojų revakcinacija. Sustiprinančiąją dozę gauti gali asmenys,<strong> </strong>kuriems po pilnos vakcinacijos nuo COVID-19 ligos jau praėjo ne mažiau kaip 180 dienų. Revakcinacija atliekama tik Comirnaty" ir „Janssen“ vakcinomis, laukiama išvadų dėl „Spikevax“ vakcinos naudojimo.</p>
<p>Vis dėlto, augant susirgimų skaičiui itin realus gali tapti ir Latvijos scenarijus, kur spalio 21-ąją vėl įvedamas griežtas karantinas ir komendanto valanda. Situacijai neįgaunant stabilumo, tikėtina, jog karantinas bus pratęstas, tad šalis ilgiems mėnesiams gali nugrimzti į ribojimų, augančios įtampos ir susiskaldymo liūną.</p>
<p>Nors Lietuvoje laikomasi diskurso, vejančio šalin bet kokias kalbas apie griežtą užsidarymą, jau dabar galima pastebėti pirmuosius pavojaus ženklus. Pernelyg optimistinis ateinančių metų biudžetas gali tapti tik dar vienu būdu siekiant nuraminti poliarizuotą ir įsiaudrinusią visuomenę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ibrahim-boran-kkacmu0gyko-unsplash-1.jpg" alt="Biudžetas" /></p>
<h2>Moksleiviai atostogauti gali ilgiau</h2>
<p>Šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) svarsto galimybę paankstinti artėjančias moksleivių rudens atostogas ir pradėti jas jau kitą savaitę. Įprastai rudens atostogos yra savaitės trukmės ir šiais metais prasidėtų po lapkričio 1-osios. Nusprendus jas paankstinti, atostogos pailgėtų iki dviejų savaičių. Tokie pokyčiai svarstomi dėl augančio užsikrėtusiųjų skaičiaus ir kai kurių mokyklų visiško užsidarymo.</p>
<p>Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėjas Dainoras Lukas žiniasklaidai teigė:</p>
<blockquote>
<p>„Mes visą laiką pasisakėme ir toliau pasisakome, kad moksleiviai turėtų būti klasėse, kad nepereitų į nuotolinį ugdymą. Todėl ir šiuo atveju, kai yra situacija gana sudėtinga Respublikoje, bandome siūlyti tokį sprendimą – paankstinti viena savaite atostogas mokiniams“, – sakė patarėjas[2].</p>
</blockquote>
<p>Nors iš pradžių žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija teigė, kad atostogų paankstinimas jau nutartas, vėliau paaiškėjo, kad galimos permainos bus svarstomos su Nepriklausomų ekspertų patariamąją taryba, bus atsižvelgiama į švietimo įstaigų vadovų nuomonę. Kol kas svarstoma, kad mokyklose, kuriose jau yra nustatyta, jog 20 proc. vaikų užsikrėtę kovidu, ugdymas būtų perkeliamas į nuotolį, mokykla turėtų teisę užsidaryti 10 ar 14 dienų. </p>
<p>Vis dėlto, ankstesnių metų praktika rodo, kad moksleivių sugrąžinimas į klases yra žymiai sudėtingesnė užduotis, nei skubus mokslų perkėlimas į nuotolį. Atostogų pratęsimas gali tik savaitei atidėti neišvengiamą sprendimą, kurį turės priimti valdžia. Nuotoliniam ugdymo procesui užsitęsus, galima spėlioti ar moksleiviai į mokyklas apskritai sugrįžtų iki Kalėdų atostogų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dan-dennis-j3apuwcimk0-unsplash-1.jpg" alt="Ribojimai" /></p>
<h2>Prekybininkams – vis stiprėjantys pavojaus signalai</h2>
<p>Permainų greitu metu gali sulaukti ir prekybos sektorius, tiesa, jos tikrai nebus džiuginančios ar panaikinančios dabar taikomus galimybių paso reikalavimus. Šį kartą kalbama apie papildomus ribojimus galimai įvedamus prekybos vietoms, kurios šiuo metu veikia be galimybių paso. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Čeponavičius užsimena, kad jau yra diskutuojama apie ploto ribojimus tokioms prekybos vietoms[3].</p>
<p>Tuo tarpu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė teigia, kad prekybininkams ploto ribojimai turėtų būti pasiūlomi tik kaip alternatyva pasirenkant kiekvienam priimtiną variantą: veikti su galimybių pasu ar taikant kvatraditinių metrų ribojimus. Per praėjusį karantiną prekybos centrai ir kitos vietos buvo įpareigotos užtikrinti 10–15 kv. metrų plotą vienam lankytojui. Šiuo metu svarstoma apie 30 kv. metrų plotą vienam lankytojui.</p>
<p>Vis dėlto, spalio 19-ąją operacijų vadovo sprendimu buvo pasirinkta įvesti papildomus reikalavimus prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be galimybių paso. Reikalavimas įsigalioja nuo spalio 22-osios. Nuo šios dienos parduotuvėse ir turgavietėse privalės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui.</p>
<p>Kalbant apie esamą situaciją ir veiklą su galimybių pasu R. Vainienė teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Eksperimentas nepasitvirtino, mes tą labai akivaizdžiai matome. Yra normalu išbandyti priemonę, pamatai, kad ji neveikia, ir keiti efektyvesne. Tai yra protingas elgesys. Neprotingas elgesys yra matyti, kad neveikia, ir vis tiek neatsisakyti.“</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu valdžia komunikuoja, jog būtent dėl galimybių paso pritaikymo pavyko išvengti griežtesnių ribojimų ir veiklų sustabdymo. Vis dėlto, net ir taikant galimybių paso praktiką kol kas nėra aišku ar Lietuvai pavyks išvengti sugrįžimo į karantino režimą.</p>
