<h2>Raginimai likti namie liko neišgirsti: lietuviai keliavo daugiau nei 2020-ais</h2>
<p>Pandemija ir kelionės nėra pats geriausias derinys. Bent jau toks yra pastarojo meto naratyvas. Juk paskutinius dvejus metus kelionės tapo retenybe ir dar didesne prabanga. Vieni žmonės bijo išvykti svetur dėl koronaviruso situacijos ar įvairių ribojimų. Kiti, susidūrę su rimtais finansiniais iššūkiais tikrai negali sau leisti atostogauti. Dar kita grupė žmonių piktinasi, kad keliauti negali, nors iš tiesų ir taip nėra didžiausi kelionių aistruoliai ir pasitenkina tradiciškomis lietuviškomis atostogomis Palangos Basanavičiaus gatvėje.</p>
<p>Be to, ir visuomenės požiūris į keliones tapo gana prieštaringas. Viešojoje erdvėje matome idiotiškai besielgiančius <em>influencerius </em>ir kitus Lietuvos populiariausius, kurie tiesiogiai nesilaiko svečių šalių taisyklių ir normų bei numoja ranka į bet kokią atsakomybę, kurią neva turėtų rodyti savo sekėjams. Kita grupė, regis, yra pasirengę gyvus suvalgyti tuos, kurie drįsta per pandemiją iškelti koją iš namų: juk metai iš metų turime sėdėti namuose ir mėgautis pusvalandžio pasivaikščiojimu miške ar po rajoną.</p>
<p>Tikriausiai dėl to, pastarieji metai pasauliniam turizmo sektoriui nebuvo patys geriausi, o apie tam tikrus praradimus kalbama ir šiais metais: jau dabar teigiama, kad sausio ir vasario mėnesiai išsiskirs štiliu. Tai rodo ir dešimtys sustabdytų skrydžių Lietuvoje ir šimtai visoje Europoje. Nors manoma, kad pavasarį bei vasarą keliautojų srautas padidės, vargu ar tai atpirks visų metų nesėkmes.</p>
<p>Vis dėlto, į Lietuvos situaciją, bent jau praėję metai nebuvo tokie ir prasti: 2021-ais visuose trijuose Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauta beveik 2,5 mln. keleivių[1]. Šis skaičius yra 37 proc. daugiau nei 2020 metais: tuomet buvo aptarnauta vos kiek daugiau nei 1,8 mln. 2021-ais Lietuvos oro uostai pagal keleivių skaičių net aplenkė artimiausią konkurentą – Rygos oro uostą, kuris aptarnavo 2,35 mln. keleivių[2]. Tiesa, populiariausios kryptys iš Lietuvos ir toliau nekinta: lietuviai lieka ištikimi emigrantų pamėgtoms šalims.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/oskar-kadaksoo-ddbdkz0p918-unsplash.jpg" alt="Kelionės" /></p>
<p><span id="more-525995"></span></p>
<h2>Vilniaus ir Kauno oro uostai pasiekė svarbius rodiklius, Palangos oro uostą ribojo rekonstrukcija</h2>
<p>2021-ais Vilniaus oro uoste buvo aptarnauti 1,9 mln. keleivių – 45 proc. daugiau nei 2020-ais. Kauno oro uoste aptarnauta beveik 490 tūkst. keleivių – 32 proc. daugiau nei 2020-ais. Tačiau, Palangos oro uostas tokių rodiklių nefiksavo: jame buvo aptarnauta 86 tūkst. keleivių: tai yra 31 proc. mažiau nei 2020-ais, o tam neabejotinai įtakos turėjo vykdyta rekonstrukcija.</p>
<p>2021-ųjų pabaigoje Lietuvos oro uostai fiksavo apie 80 proc. prieš-pandeminio laikotarpio skrydžių skaičiaus. Be to, pasiūla nesusitraukė, o tik plėtėsi: oro uostai galėjo džiaugtis naujomis, papildomomis kryptimis į net labai egzotiškas pasaulio vietas. Iš tiesų, naujų skrydžių skaičiaus augimas laikomas ženklia Lietuvos aviacijos paskata.</p>
<p>Per 2021-uosius Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauta daugiau nei 34 tūkst. skrydžių – tai 15 proc. daugiau nei prieš metus. Vilniaus oro uoste aptarnauta daugiau nei 25 tūkst. skrydžių, Kauno oro uoste beveik 7 tūkst. skrydžių. Palangos oro uoste – daugiau nei 2 tūkst. skrydžių. Šis rodiklis ir vėl yra prastesnis nei ankstesniais metais. </p>
<p>Kaip teigia Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas, Europos aviacijos sektoriaus atsigavimui daug įtakos turėjo didelio masto paramos paketai iš valstybių, skirti oro bendrovių veiklos išlaikymui ir nuostolių kompensavimui. Taip pat, keliones daugeliui vėl sugrąžino tarptautinio COVID-19 paso įdiegimas:</p>
<blockquote>
<p>„Metų viduryje harmonizavus reikalavimus, taikomus kelionėms, galėjome stebėti, kad aviacijos sektorius atsigauna daug sparčiau nei iki tol, šią tendenciją iliustruoja nuo liepos itin išaugę keleivių bei skrydžių srautai. Vien per antrąjį 2021 metų pusmetį keleivių skaičius oro uostuose pasiekė 2 milijonus“, – apie aviacijos situaciją kalba A. Stikliūnas[3].</p>
</blockquote>
<p>Nors teigiama statistika veikiau atspindi antrąją metų pusę, kai kelionės tapo labiau prieinamos, rezultatai vis tiek džiugina. A. Stikliūno teigimu, kai kuriais praėjusių metų laikotarpiais visos Europos mastu Lietuvos oro vartai buvo net tarp sparčiausiai atsigaunančių oro uostų. Padidėjo ne tik keliautojų ar skrydžių skaičius, tačiau išsiskyrė ir bendrame aviacijos vertinime itin aktualūs dalykai, tokie kaip vidutinis lėktuvo užpildymas. </p>
<p>Praėjusiais metais, žemų kaštų bendrovių – „Ryanair“ ar „Wizz Air“ lėktuvai vidutiniškai būdavo užpildyti 61 proc., tradicinių oro bendrovių – 46 proc. Kartu išaugo ir krovinių, gabenamų per Lietuvos oro uostus skaičius: pagaliau perkopta 20 tūkst. tonų krovinių riba.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/yousef-alfuhigi-bmilykzhkmy-unsplash.jpg" alt="Oro uostų statistika" /></p>
<h2>Populiariausios kryptys nekinta metai iš metų: lyderių viršūnėje ir vėl Londonas</h2>
<p>Kurias šalis bei kryptis lietuviai yra itin pamėgę? Čia tikriausiai net nereikia dvejoti: aibę metų populiariausiųjų viršūnėje karaliauja Jungtinė Karalystė bei jos sostinė Londonas. Nors daugybė lietuvių yra pamėgę šį didmiestį dėl įvairių pramogų, renginių ar tiesiog apsipirkimo pasiūlos, nėra jokios paslapties, kad didelė dalis keliaujančių čia yra emigrantai, nuolat skraidantys tarp tėvynės Lietuvos ir naujųjų namų. </p>
<p>Praėjusiais metais lietuviai liko ištikimi savo pasirinkimams: Londonas ir vėl yra kryptis numeris 1. Jungtinė Karalystė pirmauja sąraše populiariausių šalių pagal pervežtų keleivių skaičių: tai net 14 proc. visų keleivių. Tuo tarpu Londonas yra populiariausia kryptis pagal pervežtų keleivių skaičių – čia vyko 7 proc. visų keliavusiųjų 2021-aisiais.</p>
<p>Antrąją vietą ir šalių, ir krypčių kategorijose yra užėmusi Vokietija. Į šią šalį vyko 9 proc. visų keliautojų, o Frankfurtas yra antroji populiariausia kryptis su 5 proc. visų keliautojų. Trečioji vieta priklauso Skandinavijos šalims. Tarp valstybių, trečią poziciją su 7 proc. keliautojų užima Norvegija, tuo tarpu tarp krypčių, ši vieta atitenka Kopenhagai su 5 proc. keliautojų. Pilną populiariausiųjų šalių bei krypčių sąrašą pateikiame apačioje.</p>
<p><strong>Top 10 šalių pagal pervežtų keleivių skaičių:</strong></p>
<ol>
<li>Jungtinė Karalystė 14%</li>
<li>Vokietija 9%</li>
<li>Norvegija 7%</li>
<li>Danija 6%</li>
<li>Ukraina 5%</li>
<li>Italija 5%</li>
<li>Airija 5%</li>
<li>Lenkija 4%</li>
<li>Latvija 3%</li>
<li>Ispanija 3%.</li>
</ol>
<p><strong>Top 10 krypčių pagal pervežtų keleivių skaičių:</strong></p>
<ol>
<li>Londonas LTN 7%</li>
<li>Frankfurtas FRA 5%</li>
<li>Kopenhaga CPH 5%</li>
<li>Dublinas DUB 4%</li>
<li>Oslas OSL 4%</li>
<li>Varšuva WAW 4%</li>
<li>Londonas STN 3%</li>
<li>Ryga RIX 3%</li>
<li>Kijevas KBP 3%</li>
<li>Stambulas IST 2%.</li>
</ol>
<div id="div_gpt_ad_article_2"></div>
