Pandemija, karai ir ekonominis sunkmetis turčių nestabdo
Dažnai girdime teiginį, kad „išgyvena stipriausi“, tačiau moderniame pasaulyje, jis turėtų būti pakeistas į „išgyvena turtingiausi“. Naujausioje ne pelno siekiančios organizacijos „Oxfam“ ataskaitoje skelbiama, kad vos 1 proc. turtingiausiųjų valdo beveik du trečdalius viso, nuo 2020 m. sukurto 42 trilijonų JAV dolerių vertės naujo turto[1].
Itin detalioje „Oxfam“ ataskaitoje išskiriama, kad nuo 2020 m. pasaulyje iš viso sugeneruota 42 trilijonai JAV dolerių naujo turto. Patys turtingiausi mūsų planetos žmonės valdo net 26 trilijonus JAV dolerių siekiančią šio turto dalį arba 63 proc. Palyginimui, likę 99 proc. pasaulio gyventojų sukaupė tik 16 trilijonų JAV dolerių naujo turto.
Ekspertai pastebi ir tai, kad milijardierių turtas nepaprastai išaugo nepaisant pasaulinių negandų. Praėjusiais metais pradėtas Rusijos karas Ukrainoje, COVID-19 pandemija arba pragyvenimo išlaidų krizė – visa tai turtuoliams ir toliau padeda krautis turtus.
Tai tampa ypač akivaizdu, situacija palyginus su tuo, ką kasdien išgyvena eiliniai mirtingieji. Štai, milijardieriai gauna maždaug 1,7 mln. dolerių už kiekvieną 1 dolerį naujo pasaulinio turto, kurį uždirbo 90 proc. pačios žemiausios ekonominės klasės gyventojų. Tai taip pat reiškia, kad milijardierių turtas per dieną padidėja maždaug apie 2,7 mlrd. dolerių.
Atsižvelgiant į tokią sėkmę, ekspertai užfiksuoja, kad visas pastarasis dešimtmetis turtuoliams buvo toks sėkmingas, kad jų turtas padvigubėjo.
Milijardierių turtas ir pelnas auga, tačiau mokesčių naštą toliau neša sunkiausiai besiverčiantys
Praėjusiais 2022 m., milijardierių turtas išaugo, nors didelėje pasaulio dalyje sparčiai augo maisto produktų ir energijos kainos, o kartu, ir šių sektorių kompanijų (bei jų vadovų) pelnas.
„Oxfam“ ataskaitoje nurodoma, kad 95 maisto ir energetikos korporacijų pelnas 2022 m. išaugo daugiau nei dvigubai. Jos uždirbo 306 mlrd. dolerių netikėto pelno ir 257 mlrd. dolerių (84 proc.) iš jų didesnį pelną galėjo išmokėti ir taip turtingiems savo akcininkams[2].
Pavyzdžiui, Waltonų šeimos dinastija, kuriai priklauso prekybos tinklas „Walmart“ , per praėjusius metus gavo 8,5 mlrd. pelno. Indijos milijardierius Gautamas Adani, stambių energetikos korporacijų savininkas, vien 2022 m. savo ir taip įspūdingą turtą padidino dar maždaug 42 mlrd. dolerių arba 46 proc.
Ekspertai sako, kad būtent perteklinis įmonių pelnas lėmė bent pusę infliacijos Australijoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Taip pat skelbiama, kad mažiausiai 1,7 mlrd. eilinių darbuotojų šiuo metu gyvena šalyse, kuriose infliacija viršija darbo užmokestį, o daugiau kaip 820 mln. žmonių – maždaug kas dešimtas Žemės gyventojas – badauja.
Pasaulio bankas teigia, kad nelygybė ir skurdas pasaulyje tikriausiai didėja labiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, visoms šalims gresia bankrotas, o skurdžiausios šalys dabar skoloms turtingiesiems kreditoriams grąžinti išleidžia keturis kartus daugiau nei sveikatos priežiūrai.
Ir nors trys ketvirtadaliai pasaulio vyriausybių per ateinančius penkerius metus planuoja taupymo skatinamą ir viešojo sektoriaus išlaidų, įskaitant sveikatos priežiūrą ir švietimą, mažinimą maždaug 7,8 trilijono JAV dolerių, turtingųjų kišenės tai neištuštins.
Juk dabar visame pasaulyje tik 4 centus iš kiekvieno mokesčių dolerio sudaro turto mokesčiai, o pusė pasaulio milijardierių gyvena šalyse, kuriose tiesioginiams palikuonims netaikomas paveldėjimo mokestis. Jie savo įpėdiniams perduos 5 trilijonų JAV dolerių neapmokestinamą turtų. Tai yra didesnė turto dalis nei visos Afrikos BVP.
Turtuolių pajamos daugiausia yra neuždirbtos, gaunamos iš turto grąžos, tačiau jos apmokestinamos vidutiniškai 18 proc. tarifu. Tai yra maždaug perpus mažesnis nei vidutinis aukščiausias darbo užmokesčio mokesčio tarifas.
Tačiau anksčiau, turtuolių mokesčiai buvo daug didesni ir tik per pastaruosius keturis dešimtmečius Afrikos, Azijos, Europos ir Amerikos šalių vyriausybės sumažino pajamų mokesčio tarifus turtingiausiems. Pavyzdžiui, po Antrojo pasaulinio karo JAV aukščiausias federalinis pajamų mokesčio tarifas išliko didesnis nei 90 proc. ir 1944-1981 m. vidutiniškai siekė 81 proc.
Tačiau dabartiniais laikais, tiek Afrikoje, Azijoje, tiek ir JAV bei Europoje buvo pradėti didinti prekių ir paslaugų mokesčius, kurie neproporcingai smarkiai slegia skurdžiausius žmones, didina lyčių nelygybę, skatina badą ir skurdą.
Ekspertai ragina labiau apmokestinti milijardierius
Tarptautinės ne pelno siekiančios organizacijos „Oxfam International“ vykdomoji direktorė Gabriela Bucher teigia, kad dabar, visame pasaulyje yra svarbu garsiai kalbėti apie turtinę nelygybę ir raginti įstatymų priėmėjus didinti mokesčius itin turtingiems žmonėms.
Tokį pasiūlymą ekspertė grindžia nuomone, jog būtent tai būtų „strateginės nelygybės mažinimo ir demokratijos atgaivinimo sąlyga“, o mokesčių politikos pokyčiai „padėtų įveikti visame pasaulyje vykstančias krizes“.
„Superturtingųjų ir didžiųjų korporacijų apmokestinimas – tai durys, pro kurias galima išeiti iš šiandieninių krizių. Atėjo laikas sugriauti patogų mitą, kad sumažinus mokesčius turtingiausiems, jų turtas kažkokiu būdu „nubyrės“ visiems kitiems“, – sako G. Bucher.
„Oxfam International“ vykdomosios direktorės G. Bucher teigimu, tokių priemonių imtis būtina ir ateities kartų gerovės, viešųjų paslaugų užtikrinimo tęstinumo bei inovacijų labui.
