Italai atskleidžia niūrų reiškinį, kai pasiturintys europiečiai mokėjo už galimybę šaudyti į civilius Sarajevo apgultyje?
1990-ųjų Bosnijos ir Hercegovinos karo metu Sarajevo miestas tapo ne tik serbų pajėgų taikiniu, bet, kaip rodo liudijimai, ir makabriškos pramogos arena. Skirtinguose šaltiniuose, tarp jų ir laikraštyje „La Repubblica“, pateikiami duomenys liudija apie pasiturinčius europiečius, kurie mokėjo dešimtis tūkstančių eurų už galimybę šaudyti į civilius apgultame mieste.
Tokias makabriškas išvykas užsieniečiams organizuodavo Radovano Karadžičiaus pajėgų kariai, visiškai kontroliavę kalvas aplink miestą. Buvęs serbų karys dokumentiniame filme „Sarajevo safari“ pasakojo, kad vaiko nužudymas buvo apmokamas brangiausiai, nes tai, kaip teigė jis pats, „turistams snaiperiams suteikdavo daugiau įtampos ir adrenalino“.
Sarajevas, įsikūręs slėnyje ir iš visų pusių apsuptas aukštumų, tapo lengvu taikiniu. Per ketverius metus trunkančią apgultį žuvo daugiau kaip 10 tūkstančių žmonių, tarp jų šimtai vaikų. Apie „karinių turistų“ iš Europos egzistavimą prabilo rašytojas iš Milano Ezio Gavazzini, kuris surinko liudijimus ir kreipėsi į teisėsaugą, reikalaudamas pradėti tyrimą.
Jo surinkta medžiaga, paremta Bosnijos žvalgybos pareigūnų pasakojimais, tapo pagrindu bylai dėl sunkinančiomis aplinkybėmis įvykdytų nužudymų. Buvusi Sarajevo merė Benjamina Karic taip pat patvirtino, kad buvo užsieniečių, atvykusių į miestą be politinių ar religinių motyvų, o tik tam, kad „medžiotų žmones“.
Tyrimą inicijavęs rašytojas siekia atskleisti, kaip turtingieji slėpė žiaurius nusikaltimus
Ezio Gavazzini, pateikęs skundą Milano prokuratūrai, teigia, kad jį vedė smalsumas ir noras suprasti reiškinį, kurį Europa ilgai stengėsi nutylėti. „Sekiau istorijas, nes jos mane neramino. Tai istorija apie dalį visuomenės, kuri savo tiesą slėpė po kilimu, visuomenės, kuri maitinasi gražiu įvaizdžiu“, sakė E. Gavazzini.
Jis tikino neturėjęs asmeninių sąsajų su Balkanų karu, tačiau informacija apie „turistus snaiperius“ jį persekiojo nuo jaunystės. Dokumentinis filmas „Sarajevo safari“, pasirodęs 2023 metais, tik dar labiau paskatino jį imtis veiksmų. Rašytojas pasakojo susidūręs su daugybe šaltinių, tiek Bosnijoje, tiek Italijoje.
„Kalbėjau su buvusiu Bosnijos žvalgybos pareigūnu, kuris aiškiai pasakojo, kaip italai buvo gabenami į kalvas, kad galėtų šaudyti į civilius. Ten nuspręsta šios bylos neliesti, nes trys etninės grupės tebegyvena labai trapiai“, teigė E. Gavazzini.
Į padėtį buvo įtraukti ir Italijos žvalgybos pareigūnai. Jo šaltinis ES, buvęs Bosnijos karinės žvalgybos agentas, tvirtino, kad Italijos SISMI žinojo apie tokius atvejus ir turėjo ataskaitų apie „karo turistus“. Pasak jo, tokių turistų viso karo metu galėjo būti bent šimtas.
E. Gavazzini pridūrė, kad kai kurie jo pašnekovai bandė jam siūlyti pinigus mainais už nutylėjimą. „Serbų žurnalistė man pasakė: jei sumokėsime, gal kas nors paaiškės. Aš atsisakiau.“ Jis taip pat minėjo, kad net gavo liudijimą iš italų darbuotojo, kuris girdėjo savo darbdavį pasakojant apie išvykas „medžioti žmonių“ į Sarajevo apylinkes. „Noriu pamatyti, kur ši istorija nuves. Tai tiesa, kurios nebegalima slėpti.“
Milano prokuratūra aiškinasi galimus karo nusikaltimus
Milano prokuratūra, vadovaujama prokuroro Alessandro Gobbio, pradėjo tyrimą dėl daugybinių nužudymų, padarytų žiauriai ir iš niekingų paskatų. Tyrėjai siekia nustatyti italų tapatybes ir jų veiksmus Sarajeve. Skunde pateiktos žinios rodo, kad minėti asmenys mokėjo Bosnijos serbų karininkams už leidimą patekti į snaiperių pozicijas, iš kurių buvo šaudoma į civilius, greitosios pagalbos automobilius ir net vaikus.
E. Gavazzini skunde minimas net „kainoraštis“: už vaiko nužudymą mokėta daugiausia, suaugę vyrai vertinti mažiau, o senyvi žmonės atsidurdavo žemiausioje šio makabriško sąrašo vietoje. Tarp galimų įtariamųjų minimas Triesto gyventojas, buvęs karys, turėjęs ryšių su radikalių pažiūrų grupėmis, bei verslininkas iš Lombardijos, estetinės medicinos klinikos savininkas, mėgęs girtis, kad „matė karą iš arti“.
Tyrėjai kartu su Interpolu ir Sarajevo institucijomis analizuoja piniginius srautus bei ryšius tarp tarpininkų Italijoje ir Serbijoje. Šį reiškinį dar 2014 metais aprašė žurnalistas Luca Leone knygoje „I bastardi di Sarajevo“, kur jis vadino tai tikru „karo turizmo paketu“.
Šią versiją patvirtina ir dokumentinis filmas „Sarajevo safari“, kuriame buvę žvalgybos pareigūnai ir civiliai liudija apie užsieniečių, tarp jų ir italų, šaudymus į miestiečius. Buvusi Sarajevo merė B. Karic prašo būti išklausyta Milano prokuratūroje ir ragina neužmaršinti šios bylos.
Italijos žvalgybos tarnybos dar 1990-aisiais fiksavo keistus civilių judėjimus į Balkanus, o kai kuriuose slaptuose dokumentuose užfiksuotos kelionės į Serbiją ir Bosniją per Slovėniją. Šiuo metu tyrimas vyksta „dėl nenustatytų asmenų“, o teisiniai klausimai, tokie kaip jurisdikcija ir senaties terminas, vis dar nagrinėjami. Vis dėlto Bosnija ir toliau reikalauja teisingumo, o tyrimas įgauna pagreitį, nes siekiama išsaugoti dokumentus, kurie dešimtmečius buvo ignoruojami.
Jei įtariamųjų tapatybės bus patvirtintos, šis procesas gali tapti vienu garsiausių karo nusikaltimų tyrimų Europoje per pastaruosius dešimtmečius. Prokuratūros veiksmai, kaip tikimasi, padės atskleisti tiesą apie „žmogiškąjį safarį“, kuris ilgus metus buvo laikomas pernelyg siaubingu, kad galėtų būti tikras.
