Kryžkelėje atsidūręs Nacionalinis susivienijimas: ar partija bus parduota už galimybę pabūti valdžioje?
2025-ųjų pavasaris Nacionaliniam susivienijimui (NS) tapo lūžio tašku, kuris atskleidė giliai įsišaknijusią krizę. Po Seimo rinkimų pradėtas partijos finansinės veiklos tyrimas atvėrė ne tik buvusio projektų vadybininko Arno Simučio galimus pažeidimus – buhalterinės apskaitos ir viešųjų pirkimų srityse – bet ir viešai parodė, kiek chaoso tvyro pačios partijos viduje. NS, ilgą laiką deklaravusi save kaip skaidrią ir atsakingą politinę jėgą, susidūrė su bandymais trukdyti tyrimui, diskredituoti jo komisijas ir net panaikinti jau patvirtintas išvadas.
Tačiau giluminė krizė glūdi ne vien skaičiuose ar procedūrose – tai kova dėl pačios partijos tapatybės. Vieni NS lyderiai, tokie kaip Laisvūnas Šopauskas, gina sąjūdinę, vertybėmis grįstą politiką. Kiti, tarp jų – vicepirmininkas Vytautas Sinica, kalba apie „trečiąjį kelią“, pragmatišką dešinę, kuri pavojingai artėja prie TS-LKD ideologijos. L. Šopauskas neslepia, kad tai – ne tik asmenybių konfliktas, bet sisteminis mėginimas paversti NS dar viena valdžios siekiančia partija, neturinčia gilios vertybinės ašies[1].
Šopausko straipsnis „Kam atiteks Nacionalinis susivienijimas?“ skamba kaip aliarmas. Jis atskleidžia, kad dar Seimo rinkimų metu kampanija buvo nevienoda – vieni kandidatai buvo remiami, kiti ignoruojami. Iškilo įtarimai, jog buvo vykdoma slapta finansinė veikla siauram kandidatų ratui, o visos pastangos ištirti šią veiklą dabar yra blokuojamos. V. Sinica, anot Šopausko, tapo ne tik šios grupės lyderiu, bet ir galimu kandidatu į partijos pirmininkus, kuris jau pradėjo telkti jėgas vadovybės pakeitimui.
Vienas ryškiausių įvykių – mažumos Tarybos narių, vadovaujamų V. Sinicos, bandymas surengti alternatyvų posėdį, kuriame, nesant kvorumo, buvo pradėtas vadinamasis „tyrimo tyrimas“. Tai rodo ne vien nesutarimą, bet veikiau paralelinės partinės struktūros formavimąsi. Ši grupė ėmėsi ne tik ginčyti komisijų išvadas, bet ir neteisėtai suspendavo partijos pirmininko bei Valdybos įgaliojimus, užgrobė oficialius partijos komunikacijos kanalus.
Buvęs partijos narys A. Rusteika: žlunga dar viena opozicinė partija
Tuo tarpu publicistas Algimantas Rusteika, dar prieš keletą metų pirmininkavęs Nacionalinio susivienijimo Kauno miesto skyriui ir buvęs vienas iš šios politinės jėgos steigėjų, atvirai patvirtino, kad šiai, kadaise ideologinę politinę kryptį turėjusiai partijai atėjo liūdnos dienos[2].
Kadaise patriotiškai nusiteikusią inteligentiją vienijusi partija, pasak A. Rusteikos, galiausiai virto asmeninių interesų projektu. Jo teigimu, partijos valdyme profesorius Vytautas Radžvilas sukūrė savo asmeninių liaupsintojų grupę, kuri pavertė NS savo asmeniniu projektu. Radžvilas esą vienas priimdavo visus sprendimus, o juos kritikuojantys buvo išstumiami į paraštes.
„NS nuo pat pradžių buvo daug labiau centralizuota ir autokratinė už V. Landsbergio konservatorius. V.Radžvilą partijoje vadino ir, matyt, ir dabar tebevadina taip kaip ir V. Landsbergį – „profesoriau“, – rėžė A. Rusteika.
NS nariai vienas vertybes deklaruodavo viešai, o kitomis gyvendavo
Partijoje taip pat nestigo ir veidmainystės – štai A. Rusteika atskleidė, kad nors jos nariai ir viešai deklaruodavę patriotiškas vertybes, viduje pritardavę COVID ribojimams ir skiepams, o protestuotojus prieš galimybių pasus vadinome „vatnikais“. Pats Radžvilas esą net vadino kai kuriuos narius prorusiškais.
„Viršūne tapo Didysis šeimos gynimo maršas. Jį rengiant, buvome V.Radžvilo išvadinti prorusiškais vatnikais. O visas šis masinis Lietuvos protestas prieš genderizmą, kuriam, beje, prieštaravo ir NS programa, buvo įvertintas kaip Rusijos agentų antivalstybinė veikla. Vienas prie vieno taip, kaip kalbėjo ir konservatoriai“, – tęsė visuomenininkas.
Būtent dėl šių priežasčių A. Rusteika bei kiti aktyvūs nariai nurodė palikę partiją, mat supratę, kad su esama vadovybe NS neturi ateities. O štai dabar ši politinė jėga vėl patiria skilimą į dvi atskiras stovyklas: Radžvilo ir jo artimųjų, kurie gyvena savo teorijomis ir kerštingumu, bei jaunų nacionalistų, kurie laikosi radikalių pažiūrų ir siekia susilieti su konservatoriais.
Kipišas Kovo 11-osios eitynėse dėl vietos šalia Trispalvės
Tuo tarpu Vilniaus centre vykusiose Nepriklausomybės atkūrimo dienos eitynėse Nacionalinis susivienijimas sukėlė triukšmą dėl vietos kolonoje – partija reikalavo žygiuoti iškart už Lietuvos vėliavos, tačiau ten atsidūrė socialdemokratai. Nacionalinio susivienijimo atstovai puolė kaltinti socdemus neva užgrobus jų poziciją, nors pastarieji tik siekė išlaikyti atstumą nuo kraštutinėmis pažiūromis garsėjančių dešiniųjų.
Visgi įsiplieskęs konfliktas baigėsi formalia taika – abi pusės tęsė eitynes atskirai. Tačiau Nacionalinio susivienijimo reakcija, lydima priekaištų ir įsižeidimo, socialiniuose tinkluose sukėlė pašaipų bangą. Internautai šaipėsi iš partijos reakcijos, lyg tai būtų buvęs vaikų kivirčas dėl vietos rikiuotėje ir dar tokią svarbią valstybei dieną.
