Politinių partijų atstovai nepasidalino vieta greta Lietuvos trispalvės
Vilniaus centre vykusiose eitynėse „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ kilo konfliktas tarp „Nacionalinio susivienijimo“ ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovų. Ginčas prasidėjo dėl vietos eisenos gale – „Nacionalinis susivienijimas“ ketino žygiuoti iškart už Lietuvos vėliavos juostos, tačiau pajudėjus kolonai į šią poziciją įsiterpė socialdemokratai.
Abi pusės situaciją aiškino savaip. „Nacionalinio susivienijimo“ nariai piktinosi, kad socialdemokratai esą „specialiai įsigrūdo“ į jų vietą, nors jie ten stovėjo nuo pat pradžių. Tuo tarpu socialdemokratai tikino, jog jie nieko nepažeidė ir siekė sukurti atstumą tarp Lietuvos vėliavos ir „Nacionalinio susivienijimo“, kurį jie įvardijo kaip radikalų politinį judėjimą[1].
„Šiose eitynėse neturėtų būti vietos diskriminacinėms pažiūroms“, – aiškino Vilniaus savivaldybės tarybos narys Povilas Pinelis. Pasak jo, socialdemokratai norėjo užtikrinti, kad šventė liktų vienybės, o ne politinių prieštaravimų simboliu.
Nepaisant įtampos, konfliktas ilgai netruko. Abi grupės galiausiai tęsė eiseną laikydamosi atstumo viena nuo kitos ir draugiškai užbaigė eiseną.
Šiemet Lietuva mini 35-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, tačiau eitynės dar kartą parodė, kad politinės skirties linijos išlieka ryškios net ir šventinėse akimirkose.
„Nacionaliniam susivienijimui“ dėl valstybinės šventės susivienyti nepavyko?
Tuo tarpu politiniu tinklaraštininku prisistatantis Raimondas Šimaitis iš šios situacijos tik smagiai nusikvatojo – gal, jei „Nacionalinio susivienijimo“ lyderis, parlamentaras Vytautas Sinica prisiglaustų pas socialdemokratus – pyktis atlėgtų[2].
„Ko pyktis? Ko stumdytis? Vietos už vėliavos trūksta? Pereitų Sinica pas socdemus, eitų petys už petį, ir būtų nacionalinis demokratas, – Kam tie konfliktai?
P. S. Kaip matome nuotraukoje, nacionalinis susivienijimas nesusivienijo ir gavę pizdulei nuo socdemų, eina gale. P. P. S. Tos baltos vėliavos su raudonomis dėmėmis, kažką primena…“ – savo „Facebook“ paskyroje tėškė R. Šimaitis.
Juoko iki soties buvo ir internautams – vieni teiravosi, ar buvo aukų, o kiti tvirtino, kad konfliktas baigėsi tada, kai V. Sinicos mama šį pakvietusi sūnų valgyti pietų ir įspėjusi daugiau kamuolio berniukams nepalikti.
„Lietuvoje tilpsime visi“, – rėžė komentatorė.
Pykstamasi dėl vietos prie vėliavos, tai kaip bus sutariama dėl saugumo klausimų?
Visgi, kol socialdemokratai pešasi su „Nacionalinio susivienijimo“ atstovais, valdančiajai daugumai ant pečių teko spręsti daug didesnius rūpesčius, susijusius su Lietuvos saugumu.
Štai jau iki kitų metų Lietuva, jau spėjusi apsiskelbti visam pasauliui, turi pasiekti ambicingą tikslą ir iki pat 2030-ųjų krašto gynybai kasmet skirti po 5-6 proc. nuo BVP.
O kol valdantieji niekaip negali priimti bendro sutarimo šiuo klausimu, Lietuvoje auga nerimas dėl mokesčių didinimo – socialdemokratai pripažįsta, kad tiek verslui, tiek gyventojams teks mokėti daugiau. Planuojama didinti pelno, gyventojų pajamų bei nekilnojamojo turto mokesčius, tačiau šie pakeitimai susilaukia prieštaravimų tiek iš verslo, tiek iš koalicijos partnerių[3].
Savo ruožtu verslininkai teigia, kad didesni mokesčiai gali padidinti prekių kainas ir sukelti investicijų stygiaus, o kai kurios įmonės gali net patirti bankrotą.
Tuo tarpu socialdemokratai taip pat siekia didinti nekilnojamojo turto mokestį, reaguodami į Briuselio spaudimą, tačiau neketina didinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Politikai ir ekonomistai kritikuoja valdžią už tai, kad vietoj kovos su mokesčių vengimu renkasi lengvesnį kelią – tiesiog didina tarifus. Vyriausybei teks priimti sprendimus, kaip subalansuoti biudžetą, nes gynybos finansavimui reikia milijardų.
Marš prie darbų – prasidėjo naujoji Seimo pavasario sesija
Tuo tarpu jau šį pirmadienį Seime prasidėjo naujoji pavasario sesija, kurios darbotvarkėje – apie 400 teisės aktų svarstymai. Tarp prioritetinių klausimų – mokesčių reforma, papildomas gynybos finansavimas ir politinės rokiruotės parlamento vadovybėje. Tačiau naujasis sezonas startuoja įtemptoje atmosferoje – valdančioji koalicija balansuoja ant skilimo ribos.
Vienas svarbiausių sesijos klausimų – mokesčių reforma. Ji orientuota į pajamų nelygybės mažinimą, pensijų kaupimo pertvarką bei nedarbo išmokų ilginimą vyresnio amžiaus žmonėms. Finansų ministras Rimantas Šadžius pateiks dvi nekilnojamojo turto mokesčio versijas, tačiau Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis įspėja, kad nesugebėjimas laiku įgyvendinti reformos gali kainuoti Lietuvai iki milijardo eurų iš ES fondų.
Daug diskusijų kils ir dėl gynybos – Seimas spręs dėl investicijų į Vokietijos brigados infrastruktūrą bei vietinės gynybos pramonės skatinimą. Tačiau didžiausia politinė intriga – vicepirmininko posto dalybos. „Nemuno aušrai“ priklausanti vieta vis dar laisva, o į ją siūlomas Remigijus Žemaitaitis nesulaukia Skvernelio palaikymo, kas kelia grėsmę koalicijos stabilumui.
Valdančioji dauguma, sudaryta iš socialdemokratų, „aušriečių“ ir demokratų, jau braška. Skvernelis pripažino, kad koalicija su „Nemuno aušra“ buvo klaida, o socialdemokratai signalizuoja, kad pokyčių nesiims.
