Milijardinis geležinkelio vėžės projektas Baltijos šalyse
Kaip nurodoma pačiame „Rail Baltica“ tinklapyje, tai yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas yra integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai Suomija. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą. Projekto „Rail Baltica“ Baltijos šalių dalis vadinama „Rail Baltica“ globaliu projektu.
Geležinkelio ilgis nuo Talino iki Varšuvos bus mažiausiai 950 kilometrų. Visas geležinkelio ilgis Baltijos šalyse bus 870 km. Išankstiniais paskaičiavimais linija iš viso kainuos apie 3,68 milijardo eurų. [1]
„Rail Baltica“ vėžė: pokyčiai po pokyčių
- Didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastaruosius 100 metų
- 10 metų statybos laikotarpis
- Skirtas keleiviams ir kroviniams vežti
- Bendras ilgis: 870 km
- Nekenkia aplinkai – varomas elektra, tad sukelia mažiau triukšmo ir vibracijos
- Didžiausias greitis: 249 km/val. (keleivinių traukinių), 120 km/val. (krovininių traukinių)
- Daugiau nei 5 mlrd. eurų investicija regione
- Įgyvendina Estija, Latvija ir Lietuva
- ES Šiaurės jūros–Baltijos TEN-T koridoriaus dalis
- Finansuoja ES (CEF), Estija, Latvija ir Lietuva
- Suteikia įvairiarūšio ir daugiarūšio gabenimo galimybes [2]
Taip pat projekto vykdytojai pabrėžia, kad jis bus visiškai nekenksmingas aplinkai:
„Siekiant išvengti taršos, „Rail Baltica“ bus visiškai elektrifikuotas. Statybose bus naudojamos naujausios technologijos ir medžiagos. Linija suplanuota taip, kad būtų kiek galima toliau nuo saugomų „Natura 2000“ teritorijų ir reikšmingai nepaveiktų kitų jautrių saugomų vietovių. Kur reikės, bus sumontuotos nuo triukšmo apsaugančios užtvaros. Pylimuose bus įrengtos specialios perėjos gyvūnams.
Dėl naujos geležinkelio vėžės gyventojai susidurs su problemomis
Nepaisant garsių kalbų apie projekto draugiškumą aplinkai, jis jau pradeda kelti „pavojų“ žmonėms. Tiksliau, jų nekilnojamajam turtui, kuris gali būti nusavintas geležinkelio tiesimo reikmėms. 77.lt turimais duomenimis, dėl to jau bylinėjamasi teismuose, tačiau pastarieji stoja į projekto autorių pusę.
Apie tai, kad būtina susipažinti su artėjančiais pokyčiais savo paskyroje informavo ir Marijampolės meras Povilas Isoda: [3]
„Į pabaigą artėja specialaus plano rengimas, kuriame tiksliai matysime būsimo geležinkelio „Rail Baltica“ trasą, privažiuojamuosius kelius ir privačius sklypus (statinius), kurie bus paimti valstybės reikmėms. Šiandien su kolegomis atidžiai nagrinėjome šio plano sprendinius.
Labai svarbu, kad iki numatyto paskutinio svarstymo (spalio 5 d.), kiekvienas žemės savininkas pasižiūrėtų savo konkrečios žemės situaciją ir teiktų siūlymus projektuotojams kur yra problema, kaip reikėtų padaryti geriau ar tiesiog informuoti, kad kažkas nenumatyta, negalima privažiuoti ir t.t.
Planuojama „Rail Baltica“ vėžė turės atšaką į mūsų geležinkelio stotį, čia galės sustoti keleiviniai traukiniai, mūsų kelionės taps greitos ir patogios. Taip pat bus įrengta kariuomenės logistikos aikštelė, į kurią reikalui esant bus atgabenama karinė technika. O svarbiausia, kad Marijampolė turės savo prekinę stotį, kurioje galima bus krauti prekes ir vežti produkciją, atsivežti žaliavas nuo Helsinkio iki Varšuvos (o nuo Varšuvos ir vakarų Europa pasiekiama geležinkelių transportu). Ateityje šis geležinkelis nuo Suomijos iki Lenkijos duos didžiulę naudą mūsų miestui.
Suprantu, kad gyventojams kyla klausimų, nes šis grandiozinis valstybinis projektas liečia ir mūsų savivaldybės žmones. Gyventojus dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės pateikto projekto antradieniais nuo 13 iki 17 val. ir penktadieniais nuo 13 iki 16 val. konsultuos ir į klausimus atsakys Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas (vyriausiasis architektas) Arvydas Bekeris, tel. Nr. (8 343) 90 033; 8 618 74 693, el. p. [email protected], J. Basanavičiaus a. 1, 307 kab.“
Iki spalio 4 d. imtinai susipažinti su parengtais projekto sprendiniais galima čia.
