<h2>Tvarioji energija užtikrintai skinasi kelią Lietuvoje</h2>
<p style="text-align: justify;">Ekologinės ir gamtą bei išteklius tausojančios tendencijos jau kurį laiką yra apėmusios visą pasaulį bei įsigalėjusios aibėje įvairiausių gyvenimo sričių, o paskutiniu metu ne išimtimi tampa ir energetika. Daugybė pasaulio šalių, tarp kurių yra ir Lietuva, yra įsipareigojusios sumažinti anglies dioksido kiekius aplinkoje, o kelyje link to, pirmiausia žvalgomasi į tvaresnius, aplinkai ir žmogui mažiau kenksmingus, energijos užtikrinimo būdus.</p>
<p style="text-align: justify;">Per ateinančius 10-20 metų daugelis pasaulio valstybių turėtų pradėti vartoti tik „žaliąją“ – gamtai ir aplinkai saugią – energiją, kuri po truputį, tačiau įsigali visame pasaulyje, taip pat ir mūsų šalyje. Manoma, kad 2030-aisiais metais žaliosios energijos dalis Lietuvos bendrame energetikos balanse sudarys 45%, o 2050-aisiais – iki 80%[1].</p>
<p style="text-align: justify;">Nors aplinkosaugininkai ir gamtos saugotojai sveikina šiuos istorinius žingsnius švaresnio oro ir aplinkos link, kiti skeptiškai ir su nepasitikėjimu žvelgia į naująją energetikos kryptį, kuri neabejotinai turi savo silpnųjų vietų ir problemų.</p>
<p style="text-align: justify;">Susipažinimas su energetikos užtikrinimu ir planais mūsų valstybėje yra svarbus žingsnis, siekiant susidaryti objektyvią, kritišku mąstymu ir profesionalų žiniomis grįstą nuomonę, tačiau pastebima, kad „žaliosios‘‘ idėjos jau yra sparčiai paplitusios, nors žinių šia tema visuomenė vis dar stokoja.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mariana-proenca-mg8sgwkmhcy-unsplash.jpg" alt="Saulės energija" /></p>
<h2>Pokyčiai energetikos sektoriuje signalizuoja apie permainas ir kasdieniame žmonių gyvenime</h2>
<p style="text-align: justify;">Pastaruoju laikotarpiu, ypač paskutiniais trimis dešimtmečiais, ekologiškos energijos plėtrai ir tyrimams skirtas didžiulis dėmesys. Naujai atrasti ir pritaikyti energijos šaltiniai suteikia tikėjimo ekologiškesne ateitimi bei didelėmis galimybėmis ir perspektyvomis rinktis. Galima tikėtis ir palankių sferų verslo plėtrai. Žvelgiant kitaip, dabartinė priklausomybė nuo naftos ar kuro ateityje gali būti pakeista į priklausomybę nuo gamtos išteklių, tačiau ar tai tikrai taip tvaru ir saugu mūsų aplinkai, kaip dažnai yra teigiama?</p>
<p style="text-align: justify;">Žalioji energija gaunama iš natūralių šaltinių, tokių kaip saulės šviesa, vėjas, vanduo ar geoterminė šiluma. Šie energijos ištekliai yra atsinaujinantys, o tai reiškia, kad jie išsiskiria natūralumu ir saugumu aplinkai, priešingai negu iškastinis kuras, kuris yra gana ribotas, sudėtingai išgaunamas ir brangus[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Atsinaujinantys energijos šaltiniai taip pat daro daug mažesnį poveikį aplinkai nei iškastinis kuras, kuris pasižymi oro tarša, o ši skatina klimato kaitos procesus, kurių bet kokia kaina siekiama išvengti. Žalioji energija šiuo atveju gali pasirodyti kaip išsigelbėjimas – ši energetika naudoja gamtos energiją, kuri daugiau ar mažiau prieinama visoms pasaulio valstybėms.</p>
<p style="text-align: justify;">Politikų ir valdžios figūrų vis dažniau pažymima, kad sparti plėtra į tvariąją energetikos sferą skatina ir konkurencingą rinką, kuri gali pasiūlyti itin prieinamas energijos išteklių kainas, taip skatinant ekologišką pasirinkimą, iš lėto atsitraukiant nuo aktyvaus naftos, dujų, anglies vartojimo kasdieniame gyvenime.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, manoma, kad žalioji energija gali pakeisti iškastinį kurą praktiškai visose pagrindinėse kasdienio gyvenimo vartojimo srityse, nuo elektros tiekimo, iki vandens kaitinimo ar degalų. Galime pastebėti, kad ir Lietuvoje populiarėja saulės energija apšildomi namų būstai ir kitas nekilnojamasis turtas[3]. Šiandien tai įdomi inovacija ir ekologiška alternatyva, vis dėlto, nėra aišku, kokius pavojus gamtai šie pasirinkimai gali lemti ateities kartoms, gamtai, florai bei faunai.</p>
<p style="text-align: justify;">Dėl geografinės padėties ir klimato sąlygų Lietuva gali džiaugtis tik gana ribota saulės energijos teikiama nauda, tačiau dėl gana vandens telkinių ir upių gausos prieinama kita alternatyva – hidroelektrinės, o šios mūsų šalyje anaiptol nėra naujiena.</p>
<p style="text-align: justify;">Verslai ir valstybė siekia atrasti naujų būdų pasitelkti ,,žaliąją‘‘ energiją ir pritaikyti ją kasdieniame gyvenime. Savarankiški namų ūkiai taip pat atidžiai seka naujienas ir domisi alternatyvomis, su kuriomis susipažinti tampa itin svarbu.</p>
<p style="text-align: justify;">Saulės energija kol kas yra labiausiai paplitusi ,,žaliosios'' energetikos rūšis. Jai išgauti dažniausiai pasitelkiami fotovoltiniai elementai, kurie seka saulės spindulius ir paverčia juos elektra.</p>
<p style="text-align: justify;">Saulės energija plačiai taikoma pastatų ir vandens šildymui, apšvietimui. Tai sąlyginai pigus elektros ar dujų pakaitalas, o šis faktas gali būti ypač aktualus privatiems namų ūkiams.</p>
<p style="text-align: justify;">Vėjo energija plėtoja ne viename šalies regione, o vėjo jėgainių parkai bene pirmiausia išdygo. Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos ir pajūrio krašte.</p>
<p style="text-align: justify;">Tai lėčiau ir sudėtingiau išgaunama energija, kurią pritaikyti kol kas sudėtinga. Visai priešinga situacija siejama su hidroelektrinėmis. Jos hidroenergiją sukuria vandens ciklo pagalba, pasitelkiant garavimą, kritulius, potvynius, natūralią upių tėkmę. Tai nuo oro itin priklausoma energija, kuria aprūpinti galima didelį populiacijos kiekį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/charlotte-stowe-wkqhu1g2_sg-unsplash.jpg" alt="Degalai" /></p>
<h2>Pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių nedera užmiršti galimų pavojų gamtai</h2>
<p style="text-align: justify;">Šalies specialistai mano, jog „žalioji‘‘ energija ilgainiui sudarys didžiąją dalį šalies energetikos balanso[4]. Tai neabejotinai pakeis gyventojų kasdienybės ir vartojimo įpročius, žvelgiant iš socialinės politikos perspektyvų, tai gali prisidėti prie regionų ir rajonų plėtros procesų, darbo vietų kūrimo ir energetikos sferos Lietuvoje suklestėjimo.</p>
<p style="text-align: justify;">Nacionaliniu mastu išgaunama energija paties lietuviams kainuos pigiau, tai gali paskatinti aplinkai draugiškų ir saugių bei madingais tapusių būstų statybą, saugesnių aplinkai transporto priemonių pasirinkimą, taip pat skatinti gamtą tausojančius įpročius.</p>
<p style="text-align: justify;">Svarbu pažymėti, kad saulės ar vėjo jėgainių statybai reikalingi didžiuliai žemės plotai, atoki, gamtos apsupta aplinka. Šiuo atveju, žvilgsnis turi krypti į rajonus ir regionus. Nedidelių savivaldybių pareigūnai ir valdžia, tikėtina, susidurs su didžiule konkurencija, siekiant energetikos verslo įmones prisikviesti į savo teritoriją. Pavykus, iš pamatų gali pakisti provincijų gyvenimas, regionai vėl gali tapti išsilavinusių žmonių traukos centrais – tikimasi, kad ypač išaugs inžinierių, aplinkosaugos ir energetikos srities specialistų poreikis.</p>
<p style="text-align: justify;">Naujos darbo vietos bus kuriamos ir eiliniams darbininkams, manoma, kad atbus ir pritilusi regionų NT rinka. Nors tai gali tapti didžiuliu teigiamu postūmiu link kryptingo perėjimo prie atsinaujinančių šaltinių vartojimo, kita vertus, tokie staigūs procesai gali negrįžtamai paveikti pačią gamtą, kurią ir yra bandoma išsaugoti.</p>
<p style="text-align: justify;">Svarbu kritiškai ir objektyviai pažvelgti į galimą žalą aplinkai ir įvertinti savo lūkesčius, galimas problemas po daugelio metų. Specialistai ir aplinkosaugininkai yra linkę pabrėžti ne tik teigiamas ,,žalios‘‘ energetikos puses, tačiau ir problemas. Vandens energija varomos elektrinės gali sukelti potvynius, taip ne tik naikinant gamtą, agrokultūrą, bet ir keliant pavojų vietos gyventojų turtui, kartais net gyvybei.</p>
<p style="text-align: justify;">Užsienio valstybių praktika signalizuoja, kad vėjo jėgainės gali skatinti žemės erozijos procesus, neigiamai veikti paukščių įsikūrimą apylinkėse, bitininkystę. Gana saugia laikoma saulės energija gali neigiamai atsiliepti vietos gyvenvietėms. Įmonės, planuojančios tokių elektrinių statybą, sieks bet kokia kaina supirkti kuo daugiau žemės sklypų, taip pakeičiant įprastus kaimelius ir jų ramų gyvenimą, išdygs verslo ir energetikos centrai, kurie jauks ramią gamtos apsuptį.</p>
<p style="text-align: justify;">Galima suprasti, kad „žalioji‘‘ energetika nėra visus aplinkosauginius klausimus ir problemas išspręsti galintis pasirinkimas. Nors tai yra saugesnė alternatyva lyginant su nafta ar anglimi, vis dėlto žala gamtai gali būti negrįžtama, todėl tampa svarbu gerai įvertinti rizikas ir aktyviai sekti pasaulines praktikas ir tendencijas, kartu šviečiant visuomenę ir leidžiant kiekvienam privačiam namų ūkiui rinktis savarankiškai ir laisvai.</p>
