Iššūkis vakarams: Xi Jinpingas šalia Putino ir Kim Jong Uno demonstruoja naują pasaulio tvarką
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį Pekine surengė didžiausią karinės galios paradą šalies istorijoje, kuriame drauge su juo pasirodė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. Iškilmingas renginys pažymėjo 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, bet kartu tapo ryškiu geopolitiniu pareiškimu, nukreiptu prieš Vakarus[1].
Eidami raudonuoju kilimu link Tiananmenio aikštės, trys autoritariniai lyderiai paspaudė vieni kitiems rankas, šnekučiavosi ir pozavo žiniasklaidai. Tai pirmas kartas, kai Xi, Putinas ir Kim Jong Unas pasirodo kartu viešame renginyje. Tarp kitų svečių — Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas bei Mianmaro karinės chuntos vadas Min Aung Hlaingas. Joks svarbus Vakarų šalių vadovas parade nedalyvavo.
Savo kalboje renginio pradžioje Xi pareiškė, kad „žmonija vėl stovi prieš pasirinkimą: taika ar karas, dialogas ar konfrontacija, abipusė nauda ar nulinės sumos žaidimas“. Jo teigimu, Kinija yra „nesustabdoma jėga“, o karo šaknys turi būti išrautos, kad istorija nesikartotų.
Xi Jinpingas sutelkė nedemokratinių sąjungininkų branduolį kaip atsvarą Vakarų įtakai
Pastaroji Xi Jinping iniciatyva yra kulminacija kelių dienų diplomatinio maratono. Prieš karinį paradą jis surengė Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavo daugiau nei dvi dešimtys Kinijai palankių valstybių vadovų. SCO siekia būti alternatyva Vakarų dominuojamiems aljansams, o Xi pasitelkė šį susitikimą pabrėždamas, kad „šaltojo karo mentalitetui ir prievartos politikai ne vieta šiandienos pasaulyje“.
Per susitikimą V. Putinas teisino karą Ukrainoje, o Xi atvirai kritikavo „tam tikrų valstybių patyčias“ — užuomina į JAV. Analitikai pastebi, kad būtent šioje arenoje pirmą kartą vienu metu susitiko visų keturių valstybių, Kinijos, Rusijos, Šiaurės Korėjos ir Irano, lyderiai, kuriuos Vašingtonas laiko formuojančiais antiamerikietišką „suirutės ašį“.
Šios šalys ne tik viešai remia viena kitą, bet ir, kaip įtariama, keičiasi ginklais, technologijomis ar žvalgybine informacija. Šiaurės Korėja, pavyzdžiui, galimai tiekia Rusijai ginklus ir net karius, Iranas — dronus, o Kinija padeda Maskvos ekonomikai išgyventi sankcijų sąlygomis[2].
Kinija išnaudoja geopolitinį vakuumą ir demonstruoja galią
Pasak ekspertų, Xi šią savaitę pasinaudojo tuo, kad Jungtinės Valstijos, prezidentui Donaldui Trumpui peržiūrint tarptautinius įsipareigojimus, susilpnino kai kurių sąjungininkų pasitikėjimą Vašingtonu. Kinijos lyderis bando įtvirtinti Pekiną kaip stabilią, patikimą ir atsakingą alternatyvą JAV įtakai.
Pekino gatvėmis žygiavo tūkstančiai karių, buvo demonstruojami hipergarsiniai ginklai, branduolines galimybes turinčios raketos ir po vandeniu veikiantys dronai. Kol Xi viešai pasisako už taiką, jo veiksmai rodo tvirtą pasirengimą kariniam spaudimui ir ryžtą perrašyti pasaulio taisykles.
„Laikas veikti — dabar“, – sakė Singapūro nacionalinio universiteto profesorius Chongas Ja Ianas, pabrėždamas, kad Xi išnaudoja geopolitinį momentą, kai daugelis valstybių svarsto, ar vis dar gali pasikliauti JAV.
Kalbėdamas apie būtinybę reformuoti tarptautinę sistemą, Xi pridūrė: „Kelių šalių namų taisyklės neturėtų būti primetamos likusiam pasauliui.“ Pasak jo, Kinija pasirengusi kurti naują tvarką, kurioje jos sąjungininkai, kad ir kokie būtų jų santykiai su Vakarais, bus vertinami pagal Pekino taisykles, o ne pagal demokratinių valstybių standartus.
Šis paradas — ne tik karinis šou, bet ir simbolinis pareiškimas: Kinija nebėra stebėtoja, ji pretenduoja vadovauti naujam globalios įtakos centrui.
