<h2>JAV pasuose nuo šiol galės būti nurodoma ir lytis „X“</h2>
<p>Pirmą kartą JAV istorijoje LGBTQ+ bendruomenė žengė dar vieną žingsnį, leisiantį belyčiams asmenims dar labiau įsitvirtinti visuomenėje. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo išduotas pirmasis istorijoje pasas, kuriame vietoje konkrečios lyties yra nurodomas „X“. Tokį pasą gavo 63-ejų Dana Zzyym, neidentifikuojanti(s) savęs nei kaip vyro, nei kaip moters. Toks „pasiekimas“ buvo pasiektas po 6 metų bylinėjimosi teismuose.</p>
<p>JAV valstybės departamentas trečiadienį paskelbė, kad vyriausybė išduos naujus pasus su „X“ lyties žymėjimu tiems, kurie save identifikuoja kaip belyčius, interseksualius ar lyties neatitinkančius asmenis. Pati D. Zzyym džiaugėsi šiuo laimėjimu ir teigė, kad tai buvo nuostabi akimirka[1].</p>
<p>D. Zzyym gimė kaip Bryanas, o asmens lytiniai organai nebuvo nei visiškai moteriški, nei visiškai vyriški, todėl lyties skiltyje nebuvo įrašyta jokia lytis, o tėvų pasirinkimu vėliau buvo įvardyta kaip vyro[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pasas.jpg" alt="Lytis pase" /></p>
<h2>Šiuo pavyzdžiu ketina pasekti ir daugiau pasaulio valstybių</h2>
<p>Teismo dokumentuose buvo teigiama, kad D. Zzyym gimė su tokiais lytiniais organais, pagal kuriuos net medikams nepavyko nustatyti, kokios tai lyties vaikas. Kadangi tėvai augino D. Zzyym kaip berniuką, kaip ir daugeliui kitų interseksualių vaikų, iki penkerių metų amžiaus atliko daugybę negrįžtamų invazinių, skausmingų ir realiai mediciniškai nereikalingų operacijų, kurios leistų vaikui suteikti dvinarę lytį[3].</p>
<p>Tiesa, kai jau suaugo, D. Zzyym suprato, kad psichologiškai nėra tapati su vyriškąja lytimi, todėl pamėgino gyventi kaip moteris. Tačiau ir taip nesijautė gerai, o save identifikuoja kaip interseksualą. Pasak D. Zzyym, nurodyti save kaip vyrą arba moterį būtų melas.</p>
<p>Tokiu pavyzdžiu, kai vietoje lyties yra nurodomas „X“ ketina pasekti ir daugiau valstybių, tarp kurių ir: Kanada, Vokietija, Argentina, Indija, Nepalas, Pakistanas ir kt[4].</p>
<p>Pati D. Zzyym padavė ieškinį į teismą po to, kai 2014 m. spalio mėn. jai buvo atsisakyta išduoti pasą, kad ši galėtų dalyvauti darbo organizuojamame renginyje Meksikoje. Toks sprendimas atsisakant išduoti pasą su lytimi „X“ D. Zzyym esą kainavo galimybes Meksikoje[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/belyciai.jpg" alt="Interseksualūs žmonės" /></p>
<h2>Neidentifikuojantys savo lyties tampa tikru iššūkiu ir sporto bendruomenei</h2>
<p>Lyties klausimas visuomenėje skamba vis garsiau, o ypatingai tais atvejais, kai tenka spręsti sporto komandų sudėčių klausimus. Juk vyrų ir moterų fizinės galimybės dažnu atveju skiriasi, o komandos yra formuojamos atsižvelgiant į asmenų biologinę lytį. Pastaruoju metu pastebima vis daugiau keblumų, kai asmens lytis negali būti apibrėžiama nei kaip vyro, nei kaip moters.</p>
<p>Kaip antai net olimpinėse žaidynėse buvo susidurta su tikru iššūkiu nustatant, kas šios vasaros žaidynėse tam tikrose rungtyse gali būti laikomas moteriškos lyties atstovu.</p>
<p>Pavyzdžiui, Kanados translytė vidurio puolėja Quinn tapo pirmąja belyte sportininke, laimėjusia olimpinį medalį. Ši atletė buvo viena iš trijų translyčių sportininkių, dalyvavusių 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse kartu su Naujosios Zelandijos atlete Laurel Hubbard ir amerikiete, riedlentininke Alana Smith[6].</p>
<p>25-erių Quinn jau 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse buvo iškovojusi bronzos medalį, tačiau iki pat 2020 m. nebuvo prisipažinusi, kad yra translytė. Ši sportininkė bus pažymėta istorijoje kaip pirmoji translytė sportininkė, kuri dalyvavo olimpinių žaidynių atidarymo rungtynėse su Japonija, kurios baigėsi lygiosiomis, rašo „Independent“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/olimpines-zaidynes.jpg" alt="Olimpinės žaidynės" /></p>
