Kai prieš porą mėn. I. Ruginienė tapo kandidate į Premjerus, daugelis apsidžiaugė
Lietuvio reikalavimai nusileidę iki tiek, kad iš jo atvirai nesityčiotų ir subtiliai jo neapvaginėtų. Na ir kad žmogus būtų. Ne robotas.
Po to prasidėjo ministerinis cirkelis, kur pinigingiausias ministerijas žūt būt Prezidentas spaudė palikti lengvai valdomų partijų ir ministrų rankose. Ruginienė faktiškai neturėjo galimybės pasirinkti.
Bet Premjere ją patvirtino. Ir galų galų gale, ministrus. Premjero vienas uždavinių – apginti savo žmones, kaip trenerio, apginti žaidėjus nuo „agresyvių mikrofono laikytojų“. Bet ji to nepadarė. Užteko kelių dienų isterijos „kultūros ir meno darbuotojų“, ir jai tapo „gėda dėl ministro pasisakymų“. Tuo ministru galėjo būti kad ir J. Kristus. Vis tiek būtų netikęs, nes „prorusiškas“ – be jokio įrodymo apie prorusiškumą. Jei Adomavičiaus nebūtų, politikuojantys „menininkai“ jį būtų sugalvoję.
Premjere, gėda dėl jūsų bestuburystės
Ta „kultūrmenščikų“ isterija nieko bendro neturi su menu ir kultūra. Tai Vilniaus suinteresuotų grupių panika dėl galimai nutrūksiančios bambagyslės mūsų pinigams plaukti ir taip užtikrinti netalentingą jų egzistenciją. Tai nesusitaikančių su pralaimėjimu isterija. Premjere, Jus menkina iki tokio lygio, kad neįleis į mugę ar parodą. O Jūs dar bandote įtikti. Kaip ir Prezidentas, beje.
Vienas būdas: ignoruoti tąjį isterikų burbulą. Parėks ir nustos. Finansuoti tą, ką reikia, o ne provokuojančius ar bevertės kokybės performansus su Lietuvos vėliava ar bulvių skutimą, tauriai linksint galvele, tarytum įžiūrėtum meną. Patys atšliauš prašyti pinigų. Tegu sukuria rūbą, spektaklį, knygą, žiedą, filmą – gražius, kad žmogus eitų žiūrėti. Nereikės rėkti prie upės ar MO muziejaus, kad gauti pinigų.
Menas – tai grožis, išliekamoji vertė, o ne absurdas, kad ir kaip politiškai teisingas. Socdemai kaip buvo amorfinis plastilinas, taip ir liko. Jūs dar galite pasipriešinti tam tikriems interesams, kurių įtaka, mano nuomone, tampa pavojinga valstybės politiniam savarankiškumui. Susitaikykit, priešintis reiktų vienai. Jokie Sysai ar Olekai Jūsų nepalaikys. Šansą vis dar turite, nes turite pareigas, į kurias Jus išrinko tauta. Ne užkulisių veikėjai, kurie, daugelio akimis, pernelyg ilgai tampė virvutes šalies politikoje. Bet laiko labai nedaug. Arba traukitės. Tesugrįžta „naikintuvai“ ir išvaro visus likusius sveiko proto lietuvius į Kiprą. Bent bus kažkoks nuoseklumas: naikinti – tai naikinti.
Ar Jūsų svajonė, einant į politiką, kad ketverius metus Jus nuolat menkintų? Nemanau.
Nes jei reiks, kultūrmenščikus keis „medikų streikas“ ar „žemdirbių streikas“. Bet tai ne apie mediciną ar žemdirbystę. Ką reiškia kadencijos pradžioje neparodyti stuburo. Pasimokykit iš gruzinų. Ten taip pat po kiekvienų rinkimų paspurda tautai nepritarianti mažumėlė. Bet Kobachidzė be „gėdos“ atlaiko tautos pasirinkimą.
Bendražmogiškai – Inga, ar suvokiate, kad dar vienas žingsnis atgal gali reikšti Jūsų politinės karjeros pabaigą?
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
