Dėl nusekusios Vyslos „Kozienice“ ir „Połaniec“ elektrinėse sustabdyti šeši anglimis kūrenami blokai
Rugpjūčio 4 dieną Lenkijos energetikos bendrovė „Enea“ apribojo dviejų didelių anglių elektrinių darbą. „Kozienice“ elektrinėje nustojo veikti 2-asis, 3-iasis ir 4-asis blokai, o „Połaniec“ elektrinėje – 5-asis, 6-asis ir 7-asis blokai.
Remiantis pagal Europos Sąjungos REMIT reglamentą paskelbtais pranešimais, visi šeši atvejai buvo įregistruoti kaip neplanuotas gamybos pajėgumų nepasiekiamumas. Apie vidurdienį bendra iš Lenkijos elektros sistemos iškritusi galia siekė maždaug 1,3 GW.
Tai nereiškia, kad buvo visiškai uždarytos abi elektrinės. Sustabdyta dalis jų blokų, o likusios jėgainėse esančios sistemos toliau veikė. Vis dėlto 1,3 GW praradimas sudarė beveik 2 proc. visų tuo metu Lenkijoje įrengtų elektros gamybos pajėgumų.
„Enea“ aiškino, kad gamyba buvo koreguojama atsižvelgiant į Vyslos vandens lygį, tėkmę ir temperatūrą. Bendrovė neprognozavo, kada visi blokai galės būti grąžinti į sistemą, nes tai priklauso nuo tolesnių hidrologinių sąlygų.
Įkaitęs upės vanduo nebegali saugiai aušinti šiluminių elektrinių įrenginių
Anglių elektrinėse vanduo katiluose paverčiamas garais, kurie suka turbinas. Iš turbinos išėjusį garą būtina atvėsinti ir vėl kondensuoti, todėl didelėms šiluminėms elektrinėms reikalingos galingos aušinimo sistemos.
Senesni „Kozienice“ ir „Połaniec“ blokai naudoja atvirąsias aušinimo sistemas, tiesiogiai priklausančias nuo Vyslos. Elektrinė paima upės vandenį, juo pašalina technologinio proceso šilumą ir sugrąžina jau šiltesnį vandenį atgal į upę.
Kai upės lygis ir debitas sumažėja, elektrinei lieka mažiau vandens. Per karščius jis dar ir įkaista, todėl prasčiau sugeria papildomą šilumą. Pasiekiamas taškas, kai elektrinė nebegali išlaikyti saugių įrenginių parametrų arba nepažeisdama leidimų išleisti pašildyto vandens atgal į upę.
Vandensaugos reikalavimai nėra vien formalumas. Per šiltas išleidžiamas vanduo mažina deguonies kiekį upėje ir gali pakenkti žuvims bei kitiems vandens organizmams. Todėl operatorius turi mažinti bloko galią arba jį sustabdyti dar prieš prasidedant techninei avarijai ar ekologinei žalai.
Prie „Kozienice“ elektrinės Vyslos debitas sumažėjo iki 135 kubinių metrų per sekundę
Aplinkosaugos organizacijos „Beyond Fossil Fuels“ duomenimis, rugpjūčio 5 dieną Vyslos debitas prie „Kozienice“ elektrinės siekė vos 135 kubinius metrus per sekundę. Organizacija skaičiuoja, kad jėgainės aušinimo sistema įprastai paima maždaug 80–100 kubinių metrų vandens per sekundę.
Tai yra paimamo vandens, o ne negrįžtamai sunaudojamo vandens kiekis – didžioji jo dalis grąžinama į upę. Tačiau esant mažam debitui toks paėmimas ir šiltesnio vandens išleidimas gali stipriai paveikti visą upės ekosistemą.
„Beyond Fossil Fuels“ pateikti skaičiai remiasi hidrologinių stočių duomenimis ir ankstesniais elektrinės poveikio aplinkai tyrimais. Tai nėra nauja „Enea“ paskelbta techninė ataskaita, todėl organizacijos apskaičiuotą 80–100 kubinių metrų per sekundę intervalą reikėtų vertinti kaip išorinį vertinimą.
„Kozienice“ yra didžiausia Lenkijos akmens anglių elektrinė, kurios bendra įrengtoji galia siekia apie 4 GW. Dešimt senesnių jos blokų buvo pastatyti praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, o naujausias 1,08 GW galios blokas pradėjo veikti 2017 metais ir naudoja uždaresnę aušinimo sistemą su aušinimo bokštu.
Sausra Lenkijos elektros sistemą prispaudė tuo metu, kai dėl karščių augo vartojimas
Rugpjūčio 4 dieną Lenkijos elektros sistemoje iš viso buvo nepasiekiama apie 13,1 GW gamybos pajėgumų. Maždaug 8 GW sudarė iš anksto suplanuoti remontai, o daugiau kaip 5 GW – neplanuoti gedimai ir veiklos apribojimai.
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorius PSE vakaro valandomis aktyvavo pajėgumų rinkos mechanizmą. Jis įpareigojo sutartis turinčius gamintojus pateikti pažadėtą galią, o dalį didžiųjų pramonės vartotojų – sumažinti elektros naudojimą.
PSE pabrėžė, kad šis sprendimas nebuvo tiesiogiai priimtas vien dėl Vyslos nusekimo. Operatorius prognozavo, kad saulei leidžiantis ir sparčiai mažėjant fotovoltinių elektrinių gamybai sistemos rezervas gali nukristi iki 650–700 MW, nors pagal taisykles intervencija privaloma, kai jis nesiekia 1,1 GW.
Aktyvavus pajėgumų rinką rezervas padidėjo iki daugiau kaip 1,5 GW. Elektros vartotojams tiekimas nenutrūko, tačiau įvykis parodė, kad kelių stambių blokų sustabdymas per vakarinį vartojimo piką gali greitai sumažinti sistemos saugumo atsargą.
Panaši sausra 2015 metais privertė Lenkiją riboti elektros tiekimą pramonei
Vandens trūkumas anglių elektrinėse Lenkijai nėra nauja problema. 2015 metų rugpjūtį užsitęsusi karščio banga sumažino vandens lygį upėse ir ežeruose, o aukšta vandens temperatūra privertė dalį įprastinių elektrinių blokų sustabdyti arba sumažinti jų apkrovą.
Tuo pat metu Bełchatówo elektrinėje įvyko techninis gedimas. Gamybos pajėgumų stoka tapo tokia didelė, kad PSE įvedė aukščiausio – 20-ojo – aprūpinimo elektra ribojimo laipsnio priemones.
Apribojimai daugiausia palietė daugiau kaip 1 600 stambių pramonės vartotojų. Jiems buvo nurodyta sumažinti elektros naudojimą iki technologiniam saugumui palaikyti būtino minimumo.
Po šio įvykio Lenkijos elektrinėse buvo modernizuojamos vandens paėmimo sistemos, statomos slenksčių konstrukcijos ir diegiamos papildomos aušinimo priemonės. 2026 metų įvykiai parodė, kad techniniai patobulinimai riziką sumažino, tačiau jos nepašalino.
Sausra atskleidė ne vien iškastinio kuro, bet visų vandeniu aušinamų elektrinių pažeidžiamumą
„Euronews“ ir aplinkosaugos organizacijos Lenkijos atvejį pateikia kaip iškastiniu kuru grindžiamos energetikos silpnybės įrodymą. Šis vertinimas turi pagrindo, nes anglių ir dujų elektrinės išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios skatina klimato kaitą, o jos pačios tampa vis labiau pažeidžiamos dėl karščio bei vandens trūkumo.
Tačiau aušinimo vandens problema nėra būdinga vien anglių ir dujų elektrinėms. Sausra ir nusekusios upės 2026 metų vasarą privertė mažinti arba stabdyti branduolinių elektrinių darbą Vengrijoje ir Rumunijoje. Hidroelektrinių gamyba taip pat sumažėjo dėl kritusio vandens lygio.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, 65 proc. Europos elektros gamybos vis dar priklauso nuo vandens aušinimui. 2000–2022 metais elektrinių aušinimui teko 36 proc. viso Europos Sąjungos ekonomikos sektorių paimamo vandens, neskaičiuojant hidroenergetikos.
Todėl tikslesnė išvada būtų tokia: sausra pirmiausia atskleidžia centralizuotų, didelių ir nuo upių priklausomų elektrinių pažeidžiamumą. Jėgainės naudojamas kuras svarbus jos poveikiui klimatui, tačiau techninį atsparumą vandens trūkumui lemia ir aušinimo sistemos tipas, elektrinės vieta bei galimybė naudoti uždarą vandens ciklą.
Vėjo ir saulės elektrinėms beveik nereikia aušinimo vandens, tačiau vien jų neužtenka
Vėjo turbinos ir fotovoltinės saulės elektrinės gamindamos elektrą beveik nenaudoja vandens aušinimui. Todėl hidrologinės sausros metu jos gali toliau veikti, jeigu pakanka vėjo ir saulės spinduliuotės, o tinklas gali priimti jų pagamintą energiją.
Tačiau šių elektrinių gamyba priklauso nuo oro sąlygų. Lenkijos atveju būtent vakare, mažėjant saulės elektrinių gamybai, PSE pritrūko reikiamo operatyvinio rezervo. Tai parodė, kad vien įrengti daugiau saulės modulių neužtenka.
Atspariai elektros sistemai reikia skirtinguose regionuose išdėstytų vėjo ir saulės elektrinių, energijos kaupiklių, stipresnių jungčių su kaimyninėmis valstybėmis, lanksčios paklausos ir greitai įjungiamos rezervinės gamybos. Reikalingos ir vandeniui taupesnės šiluminių bei branduolinių elektrinių aušinimo technologijos.
Lenkijos krizė todėl nėra paprastas pasirinkimas tarp anglių ir atsinaujinančių šaltinių. Ji parodo, kad energetikos saugumą reikia vertinti pagal visą sistemą: iš kur gaunama energija, kiek vandens jai reikia, kaip kompensuojami gamybos svyravimai ir kas nutinka, kai karštis, sausra bei didelis elektros poreikis užklumpa vienu metu.
Žmogaus sukelta klimato kaita Europos sausrą padarė gerokai tikėtinesnę
„World Weather Attribution“ mokslininkai nustatė, kad 2026 metų Europos sausra susidarė dėl ilgalaikio kritulių trūkumo ir išskirtinio karščio derinio. Aukštesnė temperatūra paspartino vandens garavimą iš dirvožemio, augalų ir vandens telkinių.
Vakarų Europoje balandžio–birželio dirvožemio sausra dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos tapo maždaug 5 kartus tikėtinesnė. Rytų Europoje sausio–birželio drėgmės deficito tikimybė padidėjo maždaug 11 kartų.
Mokslininkai nenustatė aiškaus klimato kaitos poveikio pačiam kritulių trūkumui Vakarų Europoje. Stipriausiai pasikeitė temperatūros lemiamas garavimas: dėl jo kritulių deficitas, kuris vėsesniame klimate būtų sukėlęs vidutinę sausrą, dabartinėmis sąlygomis virto ekstremalia.
Šis skirtumas svarbus vertinant Lenkijos elektrinių sustabdymą. Negalima teigti, kad vieną konkretų žemą Vyslos lygį sukėlė tik anglių deginimas. Tačiau pagrįsta teigti, kad dėl žmonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tokias sausras sustiprinantis karštis Europoje tapo dažnesnis ir intensyvesnis.
Šaltiniai
Energetyka24. (2026). Susza uderza w elektrownie Enei. Z systemu znikło ok. 1,3 GW mocy
https://energetyka24.com/gospodarka/spolki/susza-uderza-w-elektrownie-enei-szesc-blokow-ogranicza-prace
TVN24 Biznes. (2026). Elektrownie ograniczają pracę. „Jest się czym martwić“
https://tvn24.pl/biznes/z-kraju/energetyka-elektrownie-w-kozienicach-i-polancu-ograniczaja-prace-henryk-kalis-jest-sie-czym-martwic-st9173469
Beyond Fossil Fuels. (2026). Heatwaves and severe drought force shutdowns at Polish coal plants
https://beyondfossilfuels.org/2026/08/06/heatwaves-and-severe-drought-force-shutdowns-at-polish-coal-plants/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai aprašo situaciją Lenkijoje, susijusią su anglių elektrinių veiklos apribojimais dėl Vyslos vandens lygio. Informacija yra aktuali ir svarbi, todėl verta skaityti.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Lenkijos anglių elektrinių veiklą ir Vyslos vandens lygio poveikį, remiasi patikimais šaltiniais ir vengia dezinformacijos. Jame aiškiai išdėstytos aplinkybės, dėl kurių sustabdyti elektrinių blokai, ir pateikiama svarbi informacija apie ekologinius aspektus.
Straipsnis yra aktualus, nes aprašo svarbią situaciją Lenkijos energetikos sektoriuje, kuri gali turėti įtakos ir Lietuvai, ypač kalbant apie regioninę energetinę nepriklausomybę ir aplinkosaugos problemas.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Lenkijos anglių elektrinių veiklos sustabdymą dėl hidrologinių sąlygų, kas turi tiesioginį poveikį tiek energetikos sektoriui, tiek aplinkai. Tai aktuali tema, kuri gali informuoti visuomenę apie energetikos iššūkius ir ekologinius aspektus.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie Lenkijos anglių elektrinių veiklą ir Vyslos vandens lygio poveikį, nesukeldamas nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai paaiškinamos situacijos priežastys ir pasekmės, kas yra psichologiškai saugu skaitytojams.
