V. Orbano iniciatyva siekia atkurti Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos bendrą balsą
Vengrija pradėjo formuoti naują politinę ašį Europos Sąjungoje kartu su Slovakija ir Čekija, siekdama sustabdyti Briuselio vienpusišką karo politiką Ukrainos klausimu. Premjero Viktoro Orbano vyresnysis patarėjas Balazsas Orbanas patvirtino, kad tikslas – „sujungti jėgas“ ir suteikti „stipresnį bendrą balsą“ toms valstybėms, kurios nori ne karo tęstinumo, o dialogo ir taikos.
Pasak B. Orbano, šis planas taps vis labiau matomas artimiausiais mėnesiais. „Tai bus tarsi nauja Vyšegrado grupės versija, tik šįkart su trimis šalimi – Vengrija, Slovakija ir Čekija“, sakė jis. Tokia „Vyšegrado trejetuko“ sąjunga primintų laikus, kai Vidurio Europa 2015 m. migracijos krizės metu vieningai pasipriešino privalomiems migrantų paskirstymo kvotoms ir apgynė savo sienas bei šeimos politiką[1].
Vengrijos siekis stiprinti regioninę partnerystę sutapo su politikos pokyčiais Prahoje. Po spalio mėnesio parlamento rinkimų į valdžią grįžta buvęs premjeras Andrejus Babišas, kuris atvirai palaiko V. Orbáno poziciją Briuselyje. Tuo tarpu Slovakijos premjeras Robertas Fico jau kurį laiką viešai remia Vengrijos kursą, ragindamas mažinti sankcijų politiką ir grįžti prie pragmatinio dialogo su Maskva.
„Vyšegrado trejetas“ galėtų tapti realiu stabdžiu Briuselio karo finansavimui ir priverstinėms politikoms
Jei naujoji sąjunga taps veiksminga, ji gali tapti rimtu iššūkiu Briuselio planams toliau finansuoti Ukrainos karinius ir ekonominius paketus. V. Orbanas jau seniai laikomas pagrindiniu stabdžiu sankcijoms prieš Rusiją ir daugiamečiams milijardiniams paramos fondams Kijevui.
Dabar, turėdamas R. Fico ir A. Babišo palaikymą, V. Orbanas gali iš esmės sustiprinti savo įtaką ES sprendimų priėmime. Jo šalininkai teigia, kad ši iniciatyva negriauna vienybės, o atkuria pusiausvyrą, nes Briuselis per pastaruosius metus pavertė ES institucijas „vieno naratyvo sistema“ – be vietos kritiniam balsui ar alternatyviam požiūriui į taiką.
Vengrijos pozicija aiški: karas negali būti amžinas, o sankcijos – begalinės. „Reikia kalbėtis, o ne deginti tiltus“, ne kartą pabrėžė V. Orbánas, kuris save vadina „taikos stovyklos“ atstovu Europoje. Slovakijos premjeras R. Fico jam pritaria, sakydamas, kad „ekonominė savižudybė dėl sankcijų nėra pagalba Ukrainai, o žala Europos žmonėms“.
Tuo metu Briuselio elitas lieka užsidaręs savame burbule. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas neseniai pareiškė, kad „karas turi tęstis tiek, kiek reikės“, ir paragino didinti spaudimą Maskvai. Tokie pareiškimai tik dar labiau stiprina Vidurio Europos norą turėti savo, nepriklausomą nuo Briuselio, balsą[2].
Nacionalinių interesų sąjunga plečiasi Briuselyje: „Patriotai už Europą“ buria daugumą prieš U. Von der Leyen
B. Orbanas taip pat atskleidė, kad Vengrija stiprina savo įtaką Europos Parlamente. Premjero partija „Fidesz“ priklauso naujam „Patriotų už Europą“ blokui, kuris siekia vienyti valstybes, ginančias suverenumą, tradicines vertybes ir teisę į savarankišką politiką.
„Patriotai“ svarsto bendradarbiavimą su Europos konservatoriais bei „Suverenių tautų Europa“ frakcija. Anot B. Orbáno, vis daugiau centro dešiniųjų partijų pavargsta nuo Briuselio dominavimo ir galiausiai gali nusigręžti nuo Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, kurios valdymas tapo kairiųjų ir biurokratų koalicijos simboliu.
Šiame kontekste naujoji Vyšegrado kryptis tampa ne tik geopolitiniu projektu, bet ir moraliniu pareiškimu – prieš prievartinį vienminčiškumą, prieš išorės diktuojamą karo politiką, už taiką, tradicijas ir tautų teisę pačioms spręsti savo ateitį. Kaip sakė pats V. Orbánas: „Mes nesame prieš Europą. Mes norime Europą grąžinti jos tautoms.“
