<h2>Siekiant patenkinti visuomenę, finansų ministerija siūlo nulinį PVM už šildymą</h2>
<p>Šį šaltąjį sezoną, sąskaitos už šildymą, kurių sulaukia Lietuvos gyventojai, iš tiesų šokiruoja. Nors dujų kainos auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, o tai paskatino tiek pakeltas išmetamųjų dujų mokestis, tiek ir sumažintas „Gazprom“ tiekimas, eiliniam vartotojui tai nė motais. Šildymo sąskaitos, dėl kurių tenka patuštinti bene visas mėnesines pajamas ir pykdo, ir neramina. </p>
<p>It ant mielių augantį visuomenės nepasitenkinimą augančiomis šildymo kainomis užglaistyti visais įmanomais būdais siekia Vyriausybė. Finansų ir Energetikos ministerijos trečiadienį Vyriausybei pateikė jau antrąjį paketą pasiūlymų, turėsiančių kiek pakoreguoti dabartinę įtemptą situaciją. Ministerijos pristatė planą, kuriuo siūloma šį šildymo sezoną gyventojams laikinai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą už šildymo paslaugas. Primename, kad šiuo metu, šildymui taikomas 9 proc. PVM tarifas[1]. </p>
<p>Minima lengvata galėtų būti taikoma atgaline data nuo šių metų sausio 1 dienos iki balandžio pabaigos, kai baigsis šildymo sezonas: </p>
<blockquote>
<p>„PVM lengvata, kai dabar taikoma 9 proc. lengvatinis tarifas, jis būtų kompensuojamas iš valstybės biudžeto ir gyventojams sumažintas iki nulio. Tai reiškia, kad gyventojai PVM mokesčio šį šildymo sezoną už centralizuotai tiekiamą šilumą nemokėtų“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė[2].</p>
</blockquote>
<p>Ministrės teigimu, toks pasirinkimas būtų viena efektyvesnių priemonių reguliuojamoje rinkoje. G. Skaistė primena, kad 2022-ųjų biudžete buvo numatytos papildomos išlaidos šildymo kompensacijoms, o kartu, buvo praplėstas ir jų gavėjų ratas. Be to, Vyriausybė yra pateikusi pirmąjį energijos kainų stabilizavimo paketą, kuriame siūlyta išdėlioti dujų kainų augimą per penkmetį ir numatyta elektros rinkos liberalizavimo antrąjį etapą atidėti pusmečiui.</p>
<p>Vis tik, ar nulinis PVM tikrai pagelbės tiems, kuriems to labiausiai reikia? Ekspertų nuomone, atsakymas yra neigiamas. Akcentuojama, kad ši „parama" labiausiai pasitarnaus tiems, kurie ir taip nesiskundžia savo finansine padėtimi. Taigi, šio pasiūlymo priėmimas būtų ne tik socialiai neteisingas, tačiau kartu, ir didinantis socialinę bei net regioninę atskirtį. Be to, kaip pažymi ir ekonomistas Žygimantas Mauricas, atgalinės datos lengvatos taikymas išbalansuoja visą ekonomiką.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-02-01-at-2-37-14-pm.png" alt="Ž. Maurico įrašas" /></p>
<h2>Dar viena idėja: siūloma parama saulės elektrinių įrengimui</h2>
<p>Spaudos konferencijoje pristatyta ir dar viena idėja. Su naujuoju paramos paketu numatoma skirti papildomus 35 mln. eurų Energetikos ministerijos kuruojamoms paramos priemonėms saulės elektrinių įsigijimui arba įsirengimui namų ūkiuose.</p>
<blockquote>
<p>„Siekiame, kad gyventojai patys dalyvautų žaliojoje transformacijoje ir energetikos gamyboje. Paraiškų bumas rodo, gyventojai puikiai supranta investicijų į žaliąją energetiką atsiperkamumą, ir šie papildomi 35 mln. eurų ne tik iš karto duos proveržį saulės elektrinių plėtrai namų ūkiuose, bet ir sumažins gyventojų energijos sąskaitas“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.</p>
</blockquote>
<p>Ministras teigia, kad nuo metų pradžios, paskelbus kvietimą paramai gauti, jau sulaukta apie 12 tūkstančių paraiškų iš gyventojų, norinčių įsirengti saulės elektrinę savo namuose arba investuoti į nuotolinę saulės elektrinę.</p>
<p>Vis tik, tokiems grandioziniam planams ir paramai teks kaip reikiant patuštinti valstybės biudžetą. Numatoma, kad nulinė PVM lengvata šildymui valstybės biudžetui kainuotų per 23 mln. eurų. Tuo tarpu, saulės elektrinių įrengimo priemonės kofinansavimui jau numatyta skirti 5,4 mln. eurų, 35 mln. būtų skiriami iš ES fondų lėšų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/towfiqu-barbhuiya-napasgkzaxg-unsplash.jpg" alt="Lengvata" /></p>
<h2>Verslas lieka nieko negavęs: paramos nesulauks</h2>
<p>Kol valdžia siekia įsiteikti gyventojams, verslas lieka nuošalyje. Ministerijos praneša, kad planų taikyti nulinį PVM tarifą verslui nėra. Finansų ministrės teigimu, verslo konkurencingumo sąlygos yra panašios visose ES valstybėse, todėl papildomų priemonių imtis būtų sudėtinga ir neprotinga.</p>
<p>Tuo tarpu energetikos ministras D. Kreivys teigia, kad verslas turėtų rūpintis dėl nuosavos energetikos:</p>
<blockquote>
<p>„Ypač nedidelėms įmonėms, kurios gamina parduotuvėms, logistikos sandėliams, pasistačius savo energetiką, jų atsiperkamumas yra greičiau nei du metai. Skatiname visą verslą persižiūrėti galimybes investuoti į šią sritį ir geresnės grąžos šiai dienai nerasime nė viename kitame biznyje“, – kalba ministras[3].</p>
</blockquote>
<p>Verslas jau ne vieną mėnesį skundžiasi išbrangusiais energijos ištekliais ir augančiomis sąskaitomis. Tačiau iš valdžios nei subsidijų, nei lengvatų nesulaukia. Regis, savosios dalies tikėtis neverta ir dabar.</p>
