Vyriausybė pritarė Kapčiamiesčio poligono plėtrai
Vyriausybė žengė dar vieną žingsnį spartindama Kapčiamiesčio poligono plėtrą – kartu numatytos ir priemonės, kaip kompensuoti neišvengiamą poveikį gamtai.
Trečiadienį pritarta įstatymo pakeitimams, kurie sudarys sąlygas plėsti karinę infrastruktūrą Kapčiamiesčio poligone ir stiprinti Lietuvos kariuomenės pasirengimą valstybės gynybai. Kartu numatyta, kad poligonų steigimo ar veiklos metu saugomoms gamtos vertybėms padaryta žala turės būti kompensuojama kitose teritorijose[1].
Aplinkos ministerijos parengtame projekte pabrėžiama, kad planuojant ir statant karinę infrastruktūrą pirmiausia bus siekiama išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Jei to padaryti nepavyks, pažeistos gamtinės vertybės turės būti atkurtos lygiaverčiu mastu ir per kuo trumpesnį laiką.

Kaip bus kompensuojama žala gamtai?
Projektas numato, kad kompensacinės priemonės galėtų apimti naujų saugomų teritorijų steigimą, esamų teritorijų ribų keitimą, jų apsaugos stiprinimą bei saugomų rūšių atkūrimo programas. Sprendimai būtų priimami remiantis aplinkos stebėsenos ir mokslinių tyrimų duomenimis.
Projektą įgyvendinsianti Susisiekimo ministerija, planuodama statybas saugomose teritorijose ar saugomų rūšių buveinėse, turės konsultuotis su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Tarnyba teiks rekomendacijas, kaip išvengti poveikio aplinkai, jį sumažinti arba kompensuoti, o ministerija jas įvertins atsižvelgdama į poligono veiklos tikslus.
Taip pat numatyta nuolat stebėti saugomų teritorijų ir rūšių būklę. Jei karinės infrastruktūros plėtros ar karinių mokymų poveikio gamtai išvengti nepavyks, bus taikomos lygiavertės gamtosaugos priemonės.
Poligono steigimas – ilgalaikės gynybos strategijos dalis
Naujų saugomų teritorijų steigimas ar jų ribų koregavimas vyks laikantis teritorijų planavimo procedūrų, užtikrinant visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procese.
Kapčiamiesčio poligono plėtra yra Vyriausybės siekio stiprinti šalies gynybos pajėgumus dalis. Projektu numatyta plėtoti karinę infrastruktūrą ir įrengti brigados dydžio kariniams mokymams skirtą poligoną.
Primename, kad Valstybės gynimo taryba sprendimą steigti naują poligoną Lazdijų rajone priėmė praėjusių metų gruodį. Tuo pačiu nuspręsta dvigubai išplėsti Tauragės poligono teritoriją, ją praplečiant į Jurbarko savivaldybę. Šių metų balandį Seimas pritarė teisės aktams, reikalingiems Kapčiamiesčio poligono steigimui.
Rūdninkuose kyla karinis miestelis – pirmieji Vokietijos brigados kariai atvyks jau rudenį
Tuo tarpu Rūdninkuose kyla visas karinis miestelis – pirmieji Vokietijos brigados kariai į jį turėtų persikelti jau šių metų rudenį. Penktadienį čia oficialiai pradėtas antrasis vieno didžiausių karinės infrastruktūros projektų Lietuvoje statybų etapas, o krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad pirmoji projekto dalis bus baigta maždaug dešimčia mėnesių anksčiau, nei buvo planuota. Visa prioritetinė infrastruktūra, skirta Vokietijos brigadai, turėtų būti užbaigta iki 2027 metų pabaigos.
Antrajame statybų etape, kurio vertė siekia apie 1,3 mlrd. eurų, bus įrengta visa karių gyvenimui ir tarnybai reikalinga infrastruktūra – gyvenamosios patalpos, štabai, garažai, dirbtuvės, sandėliai, valgyklos, mokymo pastatai su moderniomis simuliacinėmis sistemomis ir kiti objektai.
Planuojama, kad kitais metais Lietuvoje dislokuotų Vokietijos brigados karių ir civilių darbuotojų skaičius išaugs nuo maždaug 2 tūkst. iki 5 tūkst., o Rūdninkų karinis miestelis taps pagrindine jų nuolatinės dislokacijos vieta.