<h2>Dėl išvadų pateikimo vilkinimo kyla ginčai</h2>
<p style="text-align: left;">Seimas pritarė Seimo statuto pakeitimui, kuris leis greičiau svarstyti įstatymo projektus parlamente ir pagreitins Vyriausybės išvadų pateikimą Seimui. Visgi, procesas nors kiek ir pasistūmėjo į priekį, vyksta labai lėtai – apie tokių įstatymo pataisų būtinybę pradėta kalbėti dar dar gegužę, o įteisintos jos tik dabar. Be to, jau ir Prezidentūros atstovai yra atvirai sakę, kad viskas vilkinama gudriai ir tam, kad „užmarinuoti“ opozicijos teikiamas iniciatyvas.</p>
<p style="text-align: left;">Šiuo metu Seimo procedūra numato, kad dėl esminių projektų gali būti prašoma Vyriausybės išvados, o ji savo pastabas turi pateikti per 4 savaites. Tačiau praktika rodo, kad išvados nebūna pateiktos ir po tų 4 savaičių, o laikotarpis gali užsitęsti ir iki 1,5 metų[2].</p>
<p style="text-align: left;">Į šią įsisenėjusią praktiką dėmesį atkreipęs socialdemokratas Eugenijus Sabutis pabrėžė, kad tai nedelsiant reikia keisti. </p>
<blockquote>
<p>„Viešojoje erdvėje girdime, kad Vyriausybė, pasinaudodama tokiu dabartiniu reglamentavimu, yra linkusi rūšiuoti įstatymines iniciatyvas į sau palankius ar jai mažiau priimtinus projektus, nes vieniems Vyriausybės išvada ateina greičiau, o kiti išvis nesulaukia ministrų kabineto nuomonės. Paprastai opozicijos projektai savo išvadų laukia ilgiausiai“, – sakė E. Sabutis[2]</p>
</blockquote>
<p>E. Sabučio teigimu, dažniausiai „taikiniu“ tampa opozicija, tačiau kritikos Vyriausybei pateikiant išvadas jau turi ir Prezidentūra. O štai geriausias to pavyzdys esą yra prezidento Gitano Nausėdos registruotas Fiskalinės drausmės įstatymo projektas, kuris numatytų lankstesnes skolinimosi galimybes savivaldybėms.</p>
<p>Parlamentaro tvirtinimu, Vyriausybės išvados neturėtų tapti kertiniu ginčų tarp valdančiųjų ir mažumos ar tarp Seimo ir prezidento, akmeniu.</p>
<p>Pats asmeniškai E. Sabutis Seimui esą jau yra pateikęs tris itin svarbius teisės aktų projektus, kurie yra tiesiogiai susiję su savivaldybių savarankiškumo didinimu ir jų investicinio potencialo skatinimu. Tačiau ir šie projektai, pasak jo, užstrigo. O kadangi Vyriausybė nėra pateikusi savo išvadų, stringa ir visas kitas darbas: pataisų toliau negali svarstyti nei Seimo komitetai, nei pats Seimas posėdžių metu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/prezidentura-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pataisas inicijavo dar gegužę</h2>
<p>Seimo statuto pakeitimus socialdemokratų frakcija registravo dar gegužę. Tokį sprendimą pataisos iniciatorius E. Sabutis aiškino visišku Vyriausybės neįsiklausymu į opozicijos norus.</p>
<blockquote>
<p>„Pasinaudodama padėtimi, Vyriausybė rūšiuoja įstatymų projektus į jai palankius ar mažiau priimtinus projektus, nes vieniems Vyriausybės išvada ateina greičiau, o kiti išvis nesulaukia ministrų kabineto nuomonės. Dažniausiai opozicijos projektai savo išvadų laukia maksimaliai ilgai“, – aiškino socialdemokratas[4].</p>
</blockquote>
<p>Siekdami susidoroti su opozicijos siūlomais projektais, valdantieji eina gudresniu keliu, o ypatingai tai dar pavasarį atsispindėjo siūlytuose įstatymų pakeitimuose, kuriais siekta automobilių taršos mokestį pervesti į savivaldybių, o ne valstybės biudžetą, mat vien iš šio mokesčio gaunamos pajamos kasmet jį galėtų papildyti 28 mln. eurų. </p>
<p>Tąkart E. Sabutis pabrėžė Vyriausybės išvadų dėl šių pakeitimų laukiantis jau daugiau nei metus laiko. </p>
<blockquote>
<p>„Dabar socialdemokratų registruotos pataisos numato, kad Vyriausybei savo išvadų nepateikus Seimui per 30 darbo dienų, ši turi informuoti Seimo valdybą apie priežastis, dėl kurių išvada Seimui nepateikta nustatytu laiku. Atsižvelgdama į gautą paaiškinimą, Seimo valdyba vieną kartą galėtų pratęsti Vyriausybės išvados pateikimo terminą. Jeigu ir per pratęstą terminą Vyriausybė išvados nepateikia, tai būtų laikoma, kad ji pastabų neturi“, – teigiama E. Sabučio pranešime[4].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas-14.jpg" alt="" /></p>
<h2>Būdas „marinuoti“ pateiktas įstatymines iniciatyvas?</h2>
<p>Anot prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio, Seimo statute aiškiai įvardyta, kad jei paprašoma Vyriausybės pateikti išvadą, ji turi būti pateikta per keturias savaites. Išvada gali būti ir teigiama, ir neigiama, tačiau, kol jos nėra, negali vykti tolimesni darbų procesai[7].</p>
<blockquote>
<p>„Toks dirbtinis vilkinimas yra nepagarba Seimo nariams, teisėkūrai ir savivaldybių vadovams, kurie ypatingai laukia minėto įstatymo pakeitimo“, – teigė P. Mačiulis[7].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau Vyriausybė pateikusi ir savo paaiškinimus, reaguodama į portalo „Delfi“ atsiųstą užklausą dėl Prezidentūros inicijuotų projektų. Pavyzdžiui, išvadą dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymo keitimo valdantieji esą planavo sistemiškai apsvarstyti kartu su Vyriausybės rengiamu Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu, kuris turėjo būti parengtas Seimo pavasario sesijos metu.</p>
<p>Pavasario sesijoje taip pat turėjo būti svarstoma ir išvada dėl sportininkų premijų kartu su Vyriausybės rengtu Sporto įstatymo pakeitimo projektu.</p>
<p>O štai išvados dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo tobulinimo projekto neva jau buvo parengtos, o jas esą buvo numatoma pateikti Vyriausybei svarstyti artimiausiuose posėdžiuose. </p>
<blockquote>
<p>„Išvados rengimas užtruko, nes Vyriausybės išvados buvo paprašyta dėl pakeitimų, kurie daro sisteminį poveikį numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistemai, todėl buvo reikalingos išsamios konsultacijos su teisės aktų projektų rengėjais, kurie turėtų nustatomus reikalavimus įgyvendinti“, – rašyta gegužės mėn. atsiųstame Vyriausybės kanceliarijos paaiškinime[7].</p>
</blockquote>
