Kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos: ekstremalioji situacija, bausmės ir oro uostų sutrikimai

Kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos 2025 m. rudenį pradėjo sutrikdyti Vilniaus oro uosto veiklą, todėl 2025 m. gruodžio 9 d. Vyriausybė visoje Lietuvoje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Šiame straipsnyje – kodėl ji buvo paskelbta, ką leidžia, kokias bausmes numato Seimo pataisos ir kokia padėtis pagal paskutinius patikrintus pranešimus. Ankstesnius įvykius aprašome straipsniuose apie laikiną sienos uždarymą ir oro uostų nuostolius.

Vyriausybė ekstremaliąją situaciją paskelbė 2025 m. gruodžio 9 d.

Ministrų kabinetas nutarimu paskelbė ekstremaliąją situaciją visoje šalies teritorijoje antradienį, 2025 m. gruodžio 9 d. Nutarime nurodyta, kad iš Baltarusijos skrendantys kontrabandiniai balionai kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir aplinkai. Vidaus reikalų ministerija šį reiškinį vadina hibridinių atakų dalimi. [1][3]

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Pabaigos data nenustatyta: Vyriausybė numatė po mėnesio įvertinti, ar tokio režimo dar reikia. Ministras pabrėžė, kad ekstremaliosios situacijos pabaigos nenumatyta. [1][3]

Kodėl užteko ne tik oro uosto sutrikimų

Pagal ekstremaliųjų įvykių sąrašą, ekstremaliu įvykiu laikomas oro eismo sustojimas 6 valandoms ar ilgiau, kai nė viename Lietuvos oro uoste negalima vykdyti keleivių ir krovinių skrydžių. Nuo spalio pradžios sostinės oro uostas keletą kartų buvo uždarytas ilgam laikui, todėl Vidaus reikalų ministerija padarė išvadą, kad yra pagrindas režimą skelbti. [2]

Ministerijos duomenimis, per 2025 m. į Lietuvos oro erdvę įskrido apie 600 kontrabandinių balionų ir 200 dronų. Dėl jų sutrikdyta daugiau nei 300 skrydžių, nukentėjo apie 47 tūkst. keleivių, o oro uostai iš viso buvo uždaryti beveik 60 valandų. BNS duomenimis, balionai Vilniaus oro uosto veiklą paveikė daugiau nei dvylika kartų, Kauno oro uosto – vieną kartą. [3][4]

Ministras V. Kondratovičius pabrėžė, kad sprendimas susijęs ne tik su civiline aviacija, bet ir su nacionaliniu saugumu bei poreikiu glaudžiau koordinuoti institucijas. Ministerija taip pat nurodė, kad nepaskelbus ekstremaliosios situacijos gali būti pakenkta saugumui ir stabilumui bei sumažėti pasitikėjimas valstybės institucijomis. [3]

Kariai padeda policijai ir gali tikrinti automobilius

Ekstremalioji situacija leidžia glaudžiau koordinuoti institucijas ir pasitelkti kariuomenės pajėgumus. Kariniai vienetai padeda policijai, naktimis vyksta jungtiniai patruliai, pasienio regione dažniau tikrinamos transporto priemonės. [1]

Vyriausybė kartu pateikė Seimui skubiai svarstyti nutarimo projektą dėl papildomų karių įgaliojimų. Jis numato, kad trijų mėnesių laikotarpiu, jei Seimas pritars, kariai galėtų duoti privalomus nurodymus asmenims, įmonėms ir kitoms organizacijoms, vytis ir sulaikyti nurodymų nevykdančius ar nusikaltimais įtariamus asmenis, laikinai riboti patekimą į teritorijas ar patalpas, riboti ar drausti transporto eismą, tikrinti dokumentus, asmenis, transporto priemones, krovinius ir bagažą bei naudoti specialiąsias priemones. [1][4]

Vidaus reikalų ministerija tvirtino, kad paskelbimas visuomenei nepatogumų nesukels, nes priemonės bus nukreiptos į nelegalios veiklos organizatorius ir vykdytojus. Įgyvendinimui gali prireikti papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurios galėtų būti skiriamos iš valstybės rezervo. [3]

Vyriausybė neatmetė ir griežtesnio režimo – nepaprastosios padėties

TV3 pranešė, kad Vyriausybė neatmeta ir „gilesnių“ priemonių, t. y. griežtesnės nepaprastosios padėties, kuriai reikalingas Seimo sprendimas. Nepaprastoji padėtis iki šiol nepaskelbta, remiantis atidarytais šaltiniais. [3]

Ankstesnis žingsnis buvo sienos uždarymas. Spalio pabaigoje Vyriausybė nusprendė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija, bet ją atvėrė anksčiau, kad būtų galima spręsti dėl Baltarusijoje įstrigusių vilkikų. Po to Minskas neleido išvykti Lietuvoje registruotiems sunkvežimiams, o tai Lietuvos vadovai vadina hibridine Minsko režimo ataka. [1][3]

Seimas už pavojingą kontrabandą nustatė 2–8 metų laisvės atėmimą

2025 m. gruodžio 11 d. Seimas balsavo už Baudžiamojo kodekso pataisas (71 už, prieš ir susilaikiusių nebuvo). Už kontrabandą, kuri kelia realią grėsmę gyvybei ar sveikatai, sutrikdo svarbios įmonės veiklą ar saugų eismą arba padaro didelę turtinę žalą, nustatytas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Tokiais atvejais administracinės baudos nebetaikomos. [5]

Dar griežtesnės bausmės numatytos kitoms kontrabandos rūšims: ginklams, šaudmenims ar sprogmenims – 5–10 metų, labai dideliam narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiui – 4–12 metų, radioaktyvioms ir stipriai toksiškoms medžiagoms – 3–8 metų. Už bet kokios transporto veiklos sutrikdymą valdomais ar nevaldomais objektais gresia 3–8 metai. [5]

Ministras V. Kondratovičius teigė, kad net sugautas su vienu pakeliu, atgabentu pavojingu būdu, asmuo bus traktuojamas pagal minimalią numatytą bausmę, tai yra mažiausiai 2 metų. Plačiau – straipsnyje Seimas griežtina bausmes už kontrabandą. [5]

Padėtis aprimo, tačiau 2026 m. kovą grėsmės dar buvo vertinamos kaip išliekančios

2026 m. sausio 16 d. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sakė, kad situacija aprimusi, tačiau nėra eliminuota, ir negalima teigti, kad Baltarusijos pusėje veiklos nebėra. Didelio balionų antplūdžio tuo metu nefiksuota. Pasak jo, pavienės užfiksuotos žymos buvo radaro rodmenys, o ne balionai. Vidaus reikalų ministras tą savaitę teigė, kad ekstremaliosios situacijos atšaukti kol kas nereikia, nes ji padeda priimti sprendimus. [6]

2026 m. kovo 11 d. BNS pranešė, kad V. Kondratovičius sakė grėsmių vis dar išliekant, o sprendimas dėl ekstremaliosios situacijos tęsimo bus priimtas kovo viduryje – ją aptars Nacionalinio saugumo komisija. Tada Vilniaus oro uostas šiais metais buvo laikinai uždarytas du kartus. Šiame straipsnyje nėra patikrintų duomenų apie vėlesnį sprendimą, todėl dabartinio statuso nenurodome. [7]