Lietuvos įmonė sukūrė kamerą, kuri dronams leidžia „matyti“ balionus tamsoje
Kol valstybė organizuoja milijono eurų vertės konkursus ir ieško sisteminių sprendimų kovai su kontrabandos balionais, gynybos technologijų startuolis „Luna Robotics“ pasirinko veikti savarankiškai. Įmonė, neatitikusi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) skelbto inovacijų konkurso reikalavimų, savo kamerų sistemą kūrė už nuosavas lėšas.
Kaip teigiama, toks sprendimas esą gimė reaguojant į pastaraisiais mėnesiais dažnėjančius Lietuvos oro erdvės pažeidimus, kai kontrabandos balionai tapo rimtu iššūkiu tiek teisėsaugai, tiek nacionaliniam saugumui[1].
Startuolio sukurta kamera leidžia dronams aptikti tamsoje skrendančius balionus ir operatoriams pateikia vizualinius orientyrus, padedančius tiksliai nukreipti bepiločius orlaivius į taikinį. Technologijos tikslas – užtikrinti, kad naktinės operacijos būtų tokios pat efektyvios kaip ir dienos metu. Bandomieji testai rodo, kad sistema geba aptikti naktį skrendančius objektus ir padeda pilotams juos pasiekti be papildomos sudėtingos įrangos.
Kuriant sprendimą buvo siekiama išvengti brangių ir ilgai diegiamų sistemų. Vietoje to pasirinktas modelis, kuris gali būti greitai integruojamas į jau turimą kariuomenės infrastruktūrą. Kadangi Lietuvos kariuomenė jau naudoja radarų sistemas ir pirmojo asmens vaizdo dronus, startuolis sutelkė dėmesį į papildomą kamerą bei pagalbinę įrangą, kuri nereikalautų esminių struktūrinių pokyčių.
Technologija jau išbandyta bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene, o jos tobulinimas tęsiamas. Kamera sukurta ir surenkama Lietuvoje, o ateityje galėtų būti pritaikoma ne tik kontrabandos balionams, bet ir kitiems oro taikiniams.
Paskelbtas milijono eurų vertės konkursas kovai su kontrabandiniais balionais
Tuo metu valstybė ieško platesnio masto sprendimo. ŽŪM prieš kelis mėnesius paskelbė 1 mln. eurų vertės konkursą, kviesdama technologijų įmones siūlyti greitai įgyvendinamus sprendimus kovai su kontrabandos balionais.
Paraiškas pateikė 35 įmonės, o į kitą etapą atrinktos trys – „IT Logika“, „Teltonika EMS“ ir „Dangaus šviesos“, kurios sudarė konsorciumus su kitais partneriais. Galutiniame etape turėtų būti pasirinktas vienas sprendimas, o artimiausiu metu planuojama paskelbti, kokį rezultatą davė skirta investicija.
Gynybos inovacijų bendruomenėje pabrėžiama, kad pats konkursas jau dabar skatina technologijų įmones aktyviau įsitraukti į saugumo sprendimų kūrimą. Šiuo metu komandos dirba ne tik su balionų aptikimo sistemomis, bet ir su dronų bei kitų nepilotuojamų orlaivių neutralizavimo sprendimais. Bandymų rezultatai rodo, kad pažangias technologijas įmanoma integruoti su esamais kariuomenės pajėgumais net ir sudėtingomis sąlygomis.
Kaip skelbiama, „Luna Robotics“ sprendimą sukūrė nelaukdama valstybės finansavimo ir reagavo į grėsmę operatyviai.
Pristatyta 120 gramų „balionų šaudyklė“: dronas gali numušti kelis taikinius per vieną skrydį
Tuo tarpu dar lapkričio pradžioje Lietuvoje buvo pristatytas naujas technologinis sprendimas kovai su kontrabandiniais balionais – vos 120 gramų svorio šaudmuo, skirtas montuoti ant mažų bepiločių orlaivių. Išradėjas Aleksey Zaitsevsky sukonstravo ir užpatentavo lengvą modulį, kuriame telpa iki 32 projektilų, todėl nedidelis dronas per vieną pakilimą galėtų atakuoti kelis oro taikinius.
Sprendimas orientuotas į mobilumą ir paprastą integraciją – sistema gali būti pritaikoma skirtingoms bepiločių platformoms be sudėtingų papildomų modifikacijų.
Ši vadinamoji balionų šaudyklė sukurta taip, kad būtų lengva, kompaktiška ir tinkama greitam panaudojimui. Kūrėjas taip pat vysto kitus mažų skraidančių objektų neutralizavimo modulius, tačiau būtent 120 gramų šaudmuo išsiskiria galimybe vieno skrydžio metu paleisti kelias atakas. Vis dėlto tolesni iššūkiai išlieka – reikės užtikrinti pakankamą veikimo aukštį, tikslumą ir efektyvumą realiomis sąlygomis, ypač kai taikiniai juda ir gali skristi dideliame aukštyje.
VRM ruošia naujas pataisas dėl kontrabandinių balionų
Tuo tarpu praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pranešė, kad kova su iš Baltarusijos leidžiamais kontrabandiniais balionais dar nesibaigia – artimiausiu metu Vyriausybei bus teikiamos papildomos įstatymų pataisos, skirtos griežtinti reguliavimą ir stiprinti teisėsaugos galimybes.
Anot ministro, pakeitimai turėtų sudaryti sąlygas greičiau identifikuoti nusikalstamas grupes, jų veikimo vietas bei efektyviau taikyti neteisėto praturtėjimo nustatymo priemones, kad reagavimas į kontrabandos schemas būtų operatyvesnis.
Pastaraisiais mėnesiais kontrabandiniai balionai ne kartą trikdė Lietuvos oro uostų darbą, o gruodį dėl šios grėsmės buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Nors teisėsauga jau sulaikė penkis įtariamus nusikalstamų grupių vadus, ministras pabrėžia, kad tai tik pradžia, o balionų skraidinimas vertinamas ne tik kaip kriminalinė veikla, bet ir kaip galimos hibridinės atakos forma, todėl sprendimai bus grindžiami ir nacionalinio saugumo interesais.
