Vokietijos vyriausybė paneigė pranešimus apie nepaprastosios padėties paskelbimą
Vokietijos vyriausybė ketvirtadienį paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą naujai išrinktas kancleris Friedrichas Merzas paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį siekdamas sugriežtinti sienų kontrolę. Vyriausybės atstovas Stefan Kornelius patikino, kad nebuvo aktyvuota jokia ypatinga Briuselio sutarties nuostata.
„Kancleris neskelbia nacionalinės nepaprastosios padėties“, sakė Kornelius vietos žiniasklaidai, reaguodamas į pasirodžiusius gandus[1].
Anot jo, Europos Sąjungos sutarties 72 straipsnis, kuriuo remiantis šalims suteikiama teisė laikinai sustabdyti kai kurias ES taisykles dėl viešojo saugumo, nebuvo aktyvuotas.
Pranešimas apie planuojamą straipsnio pritaikymą ir jo pasekmes
Anksčiau ketvirtadienį Vokietijos leidinys „Die Welt“ pranešė, kad naujoji federalinė vyriausybė svarsto galimybę pasinaudoti šiuo ES straipsniu. Jeigu būtų priimtas toks sprendimas, iš karto įsigaliotų nacionaliniai įstatymai, reglamentuojantys sienų apsaugą ir vidaus saugumą.
Šio sprendimo pasekmės būtų platus sienų kontrolės sugriežtinimas ir prieglobsčio prašymų atmetimas pasienyje. Tai būtų pirmasis kartas, kai Vokietija, kaip viena iš ES steigėjų, bandytų laikinai sustabdyti Sąjungos teisės taikymą. Vis dėlto, galutinis sprendimas priklausytų Briuseliui, kuris turėtų patvirtinti arba atmesti tokį prašymą[2].
Pranešime taip pat teigiama, kad kaimyninių šalių, Lenkijos ir Austrijos, ambasadoriai buvo informuoti Vokietijos vidaus reikalų ministerijos apie šiuos planus, tačiau tiksli galimos nepaprastosios padėties paskelbimo data nebuvo nurodyta.
Planai stiprinti sienų kontrolę ir reakcijos
Tuo pačiu metu šaltiniai Vokietijos vyriausybėje „Euronews“ nurodė, kad F. Merzas siekia paskelbti nepaprastąją padėtį, kad galėtų padidinti neteisėtai per saugias ES šalis į Vokietiją atvykstančių žmonių deportacijas.
Trečiadienį vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pranešė nurodęs federalinei policijai sugriežtinti sienų kontrolę. „Mes griežčiau kontroliuosime sienas… Tai taip pat reiškia, kad atmetimų skaičius bus didesnis“, sakė A. Dobrindtas, praėjus mažiau nei dienai po jo prisaikdinimo.
A. Dobrindtas pabrėžė, kad pažeidžiami asmenys, įskaitant vaikus ir nėščias moteris, nebūtų atmetami pasienyje. Vis dėlto šie planai sulaukė kritikos iš Lenkijos ir Austrijos, o kai kurie ekspertai iškėlė klausimų dėl jų teisėtumo.
