Naujasis įstatymas: lojalumas konstitucijai tampa privalomu kriterijumi
Vokietijos vakarinis Reino krašto-Pfalco regionas priėmė sprendimą, pagal kurį asmenys, priklausantys ekstremistinėms organizacijoms, nebegalės tapti valstybės tarnautojais. Ši tvarka tiesiogiai paliečia kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurios nariai nuo šiol neturės teisės įsidarbinti viešajame sektoriuje.
Liepos 10-tą dieną sprendimą paskelbė šio regiono vidaus reikalų ministras Michaelis Eblingas (SPD).[1] Nuo šiol visi kandidatai į valstybės tarnybą turės pasirašyti pareiškimą, kad per pastaruosius penkerius metus nepriklausė jokiai ekstremistinei organizacijai ir šiuo metu nepritaria tokioms pažiūroms.
„Lojalumas konstitucijai nėra nei pageidavimas, nei rekomendacija – tai nekintanti kiekvieno valstybės tarnautojo pareiga“, – pabrėžė ministras.[2]
Sprendimas taikomas ne tik būsimiems darbuotojams – jis gali paveikti ir jau tarnaujančius pareigūnus. Jei paaiškės, kad asmuo priklauso organizacijai, prieštaraujančiai konstitucijai, tai gali būti laikoma tarnybiniu pažeidimu, už kurį gresia atleidimas.
„Kas nori dirbti šios valstybės tarnyboje, privalo būti lojalus konstitucijai – be jokių „bet“, – dar kartą pabrėžė Eblingas.
Policijos pareigūnams taikomi dar griežtesni reikalavimai.
AfD yra didelė partija, bet laikoma grėsme valstybei
Šis sprendimas priimtas po to, kai 2025-tų metų gegužę Vokietijos Vidaus žvalgybos tarnyba (BfV) paskelbė oficialią išvadą, jog AfD yra „neabejotinai kraštutinė dešinioji partija“. Nors šis vertinimas šiuo metu teisme ginčijamas, kai kuriuose Vokietijos regionuose AfD jau oficialiai laikoma ekstremistine organizacija, todėl apribojimai tampa teisiškai pagrįsti.[3]
„Įtariamas atvejis reiškia, kad yra pakankamai patikimų požymių apie antikonstitucines tendencijas“, – sakė vidaus reikalų ministras Eblingas.
AfD per 2025 metų vasario rinkimus surinko beveik 21 procentą balsų ir tapo antra pagal dydį partija Vokietijoje.
AfD piktinasi sprendimu
AfD šį sprendimą pasitiko su pasipiktinimu. Partijos vicepirmininkas Reino krašto-Pfalco federalinėje valstybėje Sebastianas Miuncenmajeris apkaltino valdžią politiniu šališkumu:[4]
„Vietoje konkrečių kaltinimų, dabar kiekvienas AfD narys laikomas įtariamuoju“, – sakė jis.
Miuncenmajeris taip pat pareikalavo, kad regiono ministras pirmininkas Aleksandras Švaitzeris (SPD) „nedelsdamas sustabdytų savo pamišusį ministrą“.
AfD regiono pirmininkas Janas Bolingeris pareiškė, kad jo partija patiria nuolatinį politinį spaudimą:
„AfD frakcija parlamente priešinsis tiek politiškai, tiek teisiškai ir gins laisvą bei demokratinę santvarką nuo jos priešų“, – kalbėjo Bolingeris.
Politinės pasekmės: žingsnis link visiško AfD uždraudimo?
Sprendimą kritikavo ir kitų partijų atstovai. Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys Gordonas Šnaideris pareiškė, kad tai – neatsakinga socialdemokratų iniciatyva:[5]
„Įtariu, kad Eblingą motyvavo nesenas SPD nutarimas siekti visiško AfD uždraudimo“, – komentavo jis.
Nors sprendimas kol kas galioja tik Reino krašto-Pfalco regione, panaši praktika gali būti taikoma ir kitose Vokietijos federalinėse valstybėse.
