Vokietijos prezidentas tikina, kad musulmonai turi namus Vokietijoje
Reikšmingą dieną Kelne (Vokietija) Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris per Islamo kultūros centrų asociacijos (IKBM) 50-mečio šventę pasakė jaudinančią žinią. Jis pabrėžė, kad islamo įvairovė ir 5 mln. jo išpažinėjų yra neatsiejama Vokietijos audinio dalis. Kalbėdamas apie tai, kaip Vokietija virto nauja islamo tėvyne, F. Steinmeieris paragino musulmonų bendruomenę integruotis ir aktyviai dalyvauti platesnėje Vokietijos visuomenėje[1].
Šis susitikimas ne tik priminė kultūrinę integraciją, bet ir paliudijo giliai įsišaknijusius istorinius ryšius. Šimtų musulmonų, 1965 m. Kelno katedroje šventusių Eid al-Fitr, prisiminimas iškyla kaip istorinis momentas. Tai buvo diena, kai tarpreliginis bendradarbiavimas pasireiškė pačiu gražiausiu būdu. Panašiai ir Islamo kultūros centrų sąjungos įkūrimas prieš 50 metų nebuvo tik administracinis formalumas.
Tai buvo simbolinis gestas, signalizuojantis, kad islamas rado dar vienus namus – Vokietiją. F. Steinmeieris gyrė vis didėjantį maldai ir dialogui skirtų vietų Vokietijoje skaičių, rodantį, kad islamas vis giliau leidžia šaknis šioje šalyje. Šalies valdžia stengiasi vis labiau atrodyti laisva ir visiems tolerantiška šalimi. Vokiečiai pagarsėję istorijoje kaip nacionalistai ir diskriminuojantys kitas religijas, ksenofobai, homofobai ir t.t.
Šioje įsimintinoje ceremonijoje dalyvavo tokie svarbūs asmenys kaip Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ministro pirmininko pavaduotoja Mona Neubaur, Turkijos generalinis konsulas Kelne Turhan Kaya ir Kelno merė Henriette Reker. IKBM, turinti platų daugiau kaip 300 mečečių ir Korano kursų tinklą, yra aktyvaus islamo gyvenimo Vokietijoje pavyzdys[2].
Rasizmas ir islamofobija, smurtiniai incidentai šalyje rodo, kad ne viskas taip šviesu
Didelė dalis musulmonų, gyvenančių šalyje, maždaug 63,2 proc. jų, yra kilę iš Turkijos ir kurdų regionų. Šie gausūs turkų ir kurdų musulmonų gyventojai svariai prisidėjo prie Vokietijos kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo, praturtindami jį savo tradicijomis, virtuve ir vertybėmis. Geografiniu požiūriu dauguma Vokietijos musulmonų gyvena sostinėje Berlyne ir kituose svarbiuose buvusios Vakarų Vokietijos didmiesčiuose.
Šie miestų centrai yra kultūrinių mainų centrai, kuriuose gyvena, dirba ir prisideda prie gyvybingo socialinio ir ekonominio kraštovaizdžio kūrimo įvairūs gyventojai, įskaitant musulmonus. Vokietijai švenčiant svarbius įvykius, kaip ir Islamo kultūros centro sąjungos įkūrimo jubiliejų, būtina pripažinti, kad iškilo iššūkių. Nerimą kelia stiprėjančios rasizmo ir islamofobijos nuotaikos, ypač kurstomos dešiniųjų propagandos. Šia retorika, kuri naudojasi pabėgėlių krize, bandoma įskiepyti imigrantų baimę. Tai aštrus priminimas, kad net ir islamui atrandant savo vietą Vokietijos visuomenėje, iššūkiai išlieka.
Prezidento F. Steinmeierio mintys išsakytos Berlyne įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos prieš islamofobiją (Alliance Against Islamophobia and Muslim Hostility) susirūpinimą keliančios ataskaitos fone. Šioje ataskaitoje atskleista, kad vien 2022 m. Vokietijoje užfiksuoti 898 prieš musulmonus nukreipti incidentai.
Į šį skaičių įeina 500 žodinio smurto atvejų, tokių kaip kurstytojiškos pastabos, įžeidinėjimai ir grasinimai. Šokiruoja tai, kad į mečetes buvo išsiųsta 11 grasinančių laiškų su grasinimais smurtu, daugelyje jų buvo nuorodų į nacių laikus arba ant jų buvo pavaizduoti nacių simboliai. Užfiksuotuose duomenyse taip pat išryškėjo fiziniai išpuoliai, žala turtui ir nerimą keliantis rasistiškai motyvuotų išpuolių prieš jaunus asmenis padažnėjimas[3].
Pagrindinė problema yra ta, kad šie skaičiai gali būti tik ledkalnio viršūnė. Apie daugelį incidentų nepranešama dėl to, kad žiniasklaida neskiria pakankamai dėmesio arba aukos nepasitiki valdžios institucijomis. Ataskaitoje pabrėžiama, kad reikia tobulinti pranešimų teikimo mechanizmus ir didinti informuotumą tokiose institucijose kaip mokyklos ir sveikatos priežiūros sektorius.
Prezidentas ir jo nuoseklus musulmonų integracijos Vokietijoje propagavimas
Vokietija, kurioje gyvena daugiau kaip 84 mln. gyventojų, yra antra pagal musulmonų skaičių Vakarų Europoje po Prancūzijos. Vokietija, kurioje gyvena daugiau kaip 5 mln. musulmonų, yra vilties švyturiu kultūrinei amalgamacijai. Šiais laikais Prezidento F. Steinmeierio raginimas pripažinti ir gerbti musulmonų bendruomenės indėlį tampa dar svarbesnis.
Jis pakartoja religijos laisvės esmę, pabrėždamas, kad nors Vokietija išlieka ideologiškai neutrali, ji pasiryžusi saugoti kiekvieno tikinčiojo teises. Žinia aiški: nors įvairovė turėtų būti puoselėjama, vienybė turi būti pagrindinis klestinčios ateities principas. Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris nuosekliai pasisako už abipusiu supratimu ir pagarba grindžiamos visuomenės kūrimą, ypač Vokietijos musulmonų bendruomenės atžvilgiu.
2019 m. gruodžio mėn. pabrėždamas savo įsipareigojimą siekti tarpreliginės santarvės, Steinmeieris apsilankė Penzbergo mečetėje. Tai nebuvo tik ceremonialas; tai buvo sąmoningas veiksmas, kuriuo buvo parodytas raginimas didinti įvairių religinių bendruomenių tarpusavio supratimą. Tokie gestai labai svarbūs šiais laikais, kai pasaulyje didėja poliarizacija, o nesutarimai tarp skirtingų religinių ir etninių grupių tampa vis akivaizdesni.
Be to, 2018 m. kovo mėn. prezidentas F. Steinmeieris išreiškė tvirtą paramą musulmonų bendruomenei, patvirtindamas jos neatsiejamą vaidmenį Vokietijos visuomenėje. Tokie tokio rango asmens patvirtinimai yra labai svarbūs, turint omenyje įvairius iššūkius, su kuriais musulmonų bendruomenė susiduria ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje.
2017 m. Pew Research Center ataskaitoje atskleidžiama demografinė musulmonų reikšmė Vokietijoje. Kaip pabrėžiama ataskaitoje, musulmonai yra didžiausia religinė mažuma šalyje. Vokietijoje gyvena apie 5 mln. musulmonų, kurie sudaro apie 6,1 proc. visų gyventojų. Šie skaičiai pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad musulmonų bendruomenė jaustųsi integruota ir vertinama Vokietijos visuomenėje[4].
Nuosekli Prezidento Franko-Walterio Steinmeierio parama ir jo veiksmai, pareiškimai pabrėžia, kaip svarbu priimti įvairovę, skatinti tarpreliginį supratimą ir užtikrinti, kad kiekviena bendruomenė jaustųsi pripažinta ir integruota. Vokietijai žengiant į priekį bus labai svarbu, kad visų lygių vadovai laikytųsi tokio įtraukiančio požiūrio, stiprindami tautos įsipareigojimą siekti vienybės įvairovėje.
