AfD lyderis siūlo nutraukti JAV karių buvimą Vokietijoje
Vokietijos dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pareikalavo išvesti visus JAV karius iš šalies. Partijos lyderis Tino Chrupalla šį raginimą išsakė per partijos susitikimą Saksonijoje. Jis teigė, kad atėjo laikas Vokietijai vykdyti savarankišką užsienio politiką.
„Pradėkime tai įgyvendinti – išvesdami JAV karius iš Vokietijos“, – sakė T. Chrupalla. Jis taip pat pabrėžė, kad iš šalies turėtų būti pašalinti ne tik sąjungininkų kariai, bet ir branduoliniai ginklai. Tokia pozicija įtvirtinta ir oficialioje AfD programoje.
Šiuo metu Vokietijoje dislokuota apie 38–40 tūkst. JAV karių. Šalyje veikia daugiau nei dešimt didelių amerikiečių karinių objektų, įskaitant svarbią Ramšteino oro bazę ir JAV Europos vadavietę. Dauguma bazių yra Reino-Pfalco, Bavarijos ir Badeno-Viurtembergo regionuose.
T. Chrupalla jau anksčiau kritikavo NATO, teigdamas, kad aljansas pernelyg tarnauja JAV interesams. Jis taip pat pabrėžė, kad Vokietija neturėtų būti įtraukiama į užsienio konfliktus.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat kritikavo Donaldo Trumpo veiksmus Irano konflikte, teigdamas, kad tai yra „milžiniška eskalacija“, o ne bandymas užbaigti kovas. Jo pozicija rodo atsargesnį požiūrį ir nepasitenkinimą tuo, kad konfliktas plečiamas vietoj to, kad būtų ieškoma sprendimo.
Nesutarimai su Vašingtonu stiprėja dėl karo Irane
AfD pozicija aiškiai kertasi su JAV administracijos laikysena. Ginčas ypač paaštrėjo po to, kai buvo imta svarstyti ar amerikiečiai turėtų galėti naudotis Vokietijos bazėmis karinėms operacijoms. Šis klausimas tapo dar jautresnis dėl konflikto su Iranu.
T. Chrupalla pagyrė Ispanijos sprendimą neleisti JAV naudotis savo bazėmis atakoms prieš Iraną. „Tai yra visiškai teisingas sprendimas. Ispanija nesikiša į šį karą“, – teigė jis. Jo teigimu, Vokietija turėtų laikytis panašios linijos.
Tuo metu Ramšteino oro bazė jau naudojama koordinuoti JAV dronų ir raketų smūgius Irane. Tai sukėlė kritikos bangą Vokietijos opozicijoje, kuri baiminasi, kad šalis gali tapti atsakomųjų smūgių taikiniu.
Įtampa tarp Berlyno ir Vašingtono pastarosiomis dienomis tik didėja. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas praėjusią savaitę apkaltino Donaldą Trumpą „milžiniška konflikto eskalacija“, o ne bandymu jį užbaigti.
Politinė parama AfD auga, bet valdžia vis dar nepasiekiama
Naujausia apklausa rodo, kad AfD pagal populiarumą susilygino su krikščionimis demokratais (CDU). Abi partijos surinko po 26 proc. rinkėjų palaikymo. Tai rodo, kad dešiniųjų pozicijos Vokietijoje išlieka tvirtos.
Tuo metu socialdemokratai (SPD), kurie šiuo metu dalyvauja valdančiojoje koalicijoje, nukrito iki istorinių 14 proc. Jei rinkimai vyktų dabar, norint išlaikyti AfD už valdžios ribų, reikėtų sudėtingos kelių partijų koalicijos. Tai vis labiau apsunkina anksčiau duotus pažadus nesudarinėti koalicijų su AfD.
Regioniniu lygmeniu situacija dar įtemptesnė. Saksonijos-Anhalto apklausos rodo, kad AfD jau artėja prie absoliučios daugumos. Tai reiškia, kad partija gali netrukus įgyti realią valdžią bent dalyje šalies.
Nors AfD anksčiau bandė artėti prie Donaldo Trumpo administracijos, jų keliai ima skirtis. JAV karinės operacijos Irane ir kitur vis labiau tolina Vašingtoną nuo AfD deklaruojamos nesikišimo politikos.
