Vokietija nukreipia ginkluotės pirkimus į Europos pramonę, JAV tenka tik nedidelė dalis
Naujas Vokietijos gynybos pirkimų planas, patekęs į spaudą, rodo, kad didžioji dalis šalies plataus masto persiginklavimo lėšų bus skirta Europos gamintojams. Iš beveik 83 mlrd. eurų, numatytų sutartims per artimiausius metus, tik apie 8 proc. bus skirta amerikietiškai ginkluotei[1].
Tai reiškia pokytį, nes pastaraisiais metais Berlynas buvo vienas iš didžiausių JAV gynybos pirkėjų Europoje. Tarp 2020 ir 2024 metų Vokietija pasirašė daugiau nei 17 mlrd. dolerių vertės užsienio karinių pirkimų sutarčių, o vien 2023 m. pasiekė rekordinę 13,9 mlrd. dolerių sumą. Dabar planuose aiškiai matomas prioritetas Europos pramonei.
Dokumente, parengtame Vokietijos parlamento biudžeto komitetui, išskiriami 154 pagrindiniai gynybos projektai, numatyti laikotarpiui nuo 2025 m. rugsėjo iki 2026 m. gruodžio. Tarp didžiausių kontraktų JAV bendrovėms – apie 150 mln. eurų vertės torpedos Boeing P-8A lėktuvams ir 5,1 mlrd. eurų skirta „Raytheon“ MIM-104 Patriot oro gynybos sistemoms. Įskaičiavus kitus amerikietiškus pirkinius, bendra suma sudaro 6,8 mlrd. eurų.
Didžiausi projektai: fregatos, naikintuvai ir šarvuota technika
Didžiausia vieno projekto investicija – apie 26 mlrd. eurų vertės F-127 fregatų programa, kurią planuoja vykdyti vokiečių „TKMS“. Šie karo laivai turėtų užtikrinti ilgų nuotolių oro ir raketų gynybą Vokietijos laivynui. Kita strateginė kryptis – Eurofighter Tranche 5 naikintuvai, kuriems 2025 m. spalį bus skirta 4 mlrd. eurų, dar beveik 2 mlrd. – radarų modernizacijai. Šie sprendimai turėtų palaikyti esamą europietišką naikintuvų flotilę, kol vėluoja ambicingas „Future Combat Air System“ projektas, kurį kartu plėtoja Vokietija, Prancūzija ir Ispanija.
Sausumos pajėgos taip pat sulauks didelių investicijų: 3,4 mlrd. eurų planuojama skirti papildomiems „Boxer“ šarvuočiams, o 3,8 mlrd. – naujam ratiniam tankų naikintuvui. Tarp svarbių programų įvardijamas ir „Taurus“ sparnuotųjų raketų modernizavimas, kurio vertė siekia 2,3 mlrd. eurų.
Jūrinėms pajėgoms numatyta 1,7 mlrd. eurų F-123 fregatų atnaujinimui bei šimtai milijonų eurų priešpovandeninei gynybai ir torpedoms. Dokumente taip pat minimos investicijos į pagalbinius laivus, ryšių sistemas, dronus, sunkvežimius ir įvairaus kalibro amuniciją[2].
Modernizacija atspindi geopolitinius iššūkius ir Europos pramonės prioritetus
Vokietijos planas rodo siekį atnaujinti kiekvieną kariuomenės grandį – nuo oro gynybos, kuriai numatyta beveik 2 mlrd. eurų, iki pažangių bepiločių sistemų. Tarp jų ir „Eurodrone“ programa, kuriai šį biudžeto ciklą skiriama beveik 200 mln. eurų „aptikimo ir išvengimo“ sistemai, nors projektas jau ne kartą vėlavo ir brango.
Politiniu požiūriu šie sprendimai signalizuoja, kad Berlynas renkasi stiprinti vietos ir europietiškus gynybos pajėgumus, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragina Europos sąjungininkus pirkti daugiau amerikietiškos ginkluotės. Liepą pasirašytame prekybos susitarime su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen D. Trumpas teigė, jog ES įsigys „šimtus milijardų vertės amerikietiškų gynybos produktų“.
Vis dėlto sprendimai priimami nacionaliniu lygiu, o Vokietijos planas aiškiai parodo kitą kryptį: strateginį persiginklavimą, grindžiamą Europos pramone, didžiulėmis investicijomis į vietos gamybą ir ilgalaikį kariuomenės modernizavimą.
